„Prezidento nuomone, kandidatas yra kvalifikuotas, patirtis finansų sektoriuje yra didelė, nuomonę daugeliu atveju turi“, – žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

„Prezidentas labai rimtai svarsto pono Vaitiekūno kandidatūrą, dar laukia susijusios, kitos informacijos ir tuomet apsispręs“, – pridūrė jis.

Patarėjo teigimu, G. Nausėda tikisi, kad būsimasis finansų ministras tęs politiką, siekiančią didesnio per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) procento.

„Prezidentas dar 2019 metais iškėlė, kad turi didėti perskirstymas nuo 30 proc. iki 35 proc. nuo BVP. Tai pasiekta yra daugiau negu pusiaukelė, tai perskirstymas šiuo metu yra 33,4 proc. nuo BVP. Tai rodo Lietuvos išaugusį fiskalinį pajėgumą, kas leidžia įgyvendinti tiek saugumo, tiek socialinės politikos tikslus“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

„Prezidento lūkestis, kad finansų ministras tęs politiką, orientuotą į perskirstymo didinimą“, – pridūrė jis.

Pasak patarėjo, tą galima pasiekti ne tik peržiūrint mokesčius.

„Kitos dvi kryptys, kurioms, matyt, šiek tiek daugiau gal dėmesio ir pritrūko Finansų ministerijos veikloje pavasarį, tai yra šešėlinės ekonomikos mažinimas, taip pat mokestinių bazių auginimas“, – kalbėjo V. Augustinavičiaus.

Jo teigimu, mažinant šešėlinę ekonomiką, būtų galima piktybiškai mokesčių administratoriaus vengiančioms įmonėms apriboti tam tikras viešas paslaugas, kol jos „grįžtų į atsakingų mokesčių mokėtojų gretas“.

Anot patarėjo, ministerija galėtų prisidėti ir prie kitų socialinių problemų, kaip antai demografijos sprendimo, tai yra gimstamumo skatinimo.

Šiuo metu Finansų ministerijai laikinai vadovauja Rimantas Šadžius. Vis tik paskirtoji premjerė Inga Ruginienė nusprendė jį pakeisti, nes sako norinti finansų ministro asmenyje turėti savo „dešiniąją ranką“.

Lietuvoje naujas Ministrų kabinetas formuojamas po premjero Ginauto Palucko atsistatydinimo.

Kitą savaitę sueina terminas, kada I. Ruginienė turi pateikti Seimui su prezidentu suderintą Ministrų kabineto sudėtį ir Vyriausybės programą.