Prezidento patarėjas: tai nenustebintų

„Pirmiausia, matyt, turi atitinkamos ES institucijos pateikti savo vertinimą. Manęs nenustebintų (jei tai vyko – BNS), bet šiandien aš negaliu 100 proc. pasakyti, kad tai tiesa“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė D. Matulionis.

„Matant dabartinę Vengrijos poziciją, kuri kartais tikrai nemaloniai nustebina, visko gali būti“, – pridūrė jis.

Šeštadienį dienraštis „The Washington Post“ citavo esamus ir buvusius Europos saugumo pareigūnus, teigiančius, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) per ES susitikimų pertraukas reguliariai skambindavo savo kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui, siekdamas „tiesiogiai pranešti apie tai, kas buvo aptarta“, ir pasiūlyti galimus veiksmus.

P. Szijjarto šį pranešimą pavadino „melagingomis naujienomis“ ir „beprasmiškomis sąmokslo teorijomis“.

Nepaisant to, Europos Komisija pareiškė esanti ypač susirūpinusi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra vienas iš nedaugelio ES lyderių, palaikančių glaudžius ryšius su Rusija vykstant karui Ukrainoje.

Apie JAV pasiuntinio vizitą Minske: žingsnis įtikinti baigti hibridinę ataką

D. Matulionis sako, kad JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Cole'o (Džono Koulo) susitikimas su autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenku yra ne žingsnis sutaikant Lietuvą ir Baltarusiją, o įtikinant užbaigti prieš Lietuvą vykdomą Minsko hibridinę ataką.

„Žingsnis buvo galbūt ne tiek sutaikant, kiek įtikinant Lukašenką, kad baigtų su visomis tomis provokacijomis ir hibridinėmis akcijomis, kurias jisai vykdo jau turbūt nuo 2020 metų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.

„Aš ne kartą sakiau ir kartosiu, kad amerikiečiai siekia ne tik politinių kalinių išlaisvinimo, bet ragina Baltarusiją deeskaluoti santykius su regioniniais kaimynais“, – pridūrė jis.

Baltarusijos autoritariniam prezidentui A. Lukašenkai pirmadienį uždegus žalią šviesą Lietuvos krovininių transporto priemonių išvykimui iš Baltarusijos, VSAT antradienio rytą fiksavo į Lietuvą grįžusius pirmuosius aštuonis Minsko sulaikytus vilkikus.

D. Matulionis sako, kad Minsko sprendimas paleisti vilkikus gali būti vienas iš pavyzdžių, kaip JAV skatina Baltarusiją deeskaluoti santykius su Lietuva.

„Norėčiau pabrėžti, kad yra įvairių versijų, kodėl jie (Lietuvos vilkikai – BNS) paleisti. Aš esu įsitikinęs, kad tai buvo Amerikos administracijos atstovo Johno Cole'o įdirbis, padarytas Baltarusijai“, – teigė prezidento patarėjas.

Jo teigimu, nepaisant to, kad vilkikai jau grįžta į Lietuvą, Vilnius turi priekaištų Minskui, kodėl jie keturis mėnesius buvo sulaikyti.

Tai mes nesame patenkinti ir nebūsime patenkinti.

„Mes, be abejo, turime priekaištų, kodėl keturis mėnesius tie vilkikai buvo sulaikyti, koks teisinis pagrindas. Tai mes nesame patenkinti ir nebūsime patenkinti“, – tikino D. Matulionis.

Anot prezidento patarėjo, Lietuvos vežėjų sprendimas važiuoti į Baltarusiją yra jų apsisprendimo reikalas, o didžioji dalis šio verslo jau yra įsitvirtinusi Vakarų Europos rinkoje.

„Reikia daugiau kalbėtis su mūsų vežėjais, kad jeigu jau važiuojate, tai prisiimkite visą riziką ir nebekaltinkit valstybės, nes iš tikrųjų veiksmų tokių neteisėtų iš anos pusės tikrai galime susilaukti pačių įvairiausių“, – sakė D. Matulionis.

„Galime galbūt tam tikrus ženklus prie sienos pastatyti, kad prisiimat visą savo riziką (...). Nežinau, ar ta rinka yra tokia jau patraukli, turint omeny visas rizikas, susijusias su panašiais incidentais, kurie buvo“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas sako, kad ir Lietuvoje viešėjusiam J. Cole'ui buvo pranešta, jog Lietuvą dar vis pasiekia kontrabandiniai balionai, trikdantys Vilniaus oro uosto darbą.

D. Matulionio teigimu, visi tokie kontrabandinių balionų paleidimai yra „tyčiniai veiksmai“, tačiau jų intensyvumas yra sumažėjęs.

„Iš tikrųjų karts nuo karto jie (kontrabandiniai balionai – BNS) skrenda, bet jeigu paimsime paskutinius tris mėnesius praeitų metų ir šių metų pradžios tris mėnesius, tai skirtumas yra didžiulis, intensyvumas yra smarkiai sumažėjęs“, – teigė jis.

Anot prezidento patarėjo, problemas tarp Lietuvos ir Baltarusijos galima spręsti techniniu lygiu, tačiau politinio lygio derybos vedamos nebus.

„Politiniame lygyje mes turime bendrą Europos Sąjungos poziciją nepalaikyti santykių su Baltarusijos režimu ir todėl mums atrodytų keista, kokias čia mes turėtume derybas su Baltarusija vesti. Mes realiai neturime su jais apie ką derėtis. Visos problemos, kurios kyla, jos kyla iš Baltarusijos pusės, todėl apie ką čia galime derėtis?“ – sakė D. Matulionis.

Kaip rašė BNS, su JAV atstovu praėjusią savaitę susitikusi premjerė Inga Ruginienė aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą ir po susitikimo teigė, kad vizitas padarys „labai gerą teigiamą įtaką“.

Vėliau JAV pasiuntinys susitiko su A. Lukašenka, o Minskas po derybų su Vašingtonu paleido 250 politinių kalinių.

Pats J. Coale'as teigė, kad pasiekė didelę pažangą taikant Rusijos sąjungininkę Baltarusiją su Lietuva.

Prezidentūra: Lietuva pasirengusi prisidėti Hormūzo sąsiauryje, bet konfliktas gali greitai baigtis

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais D. Matulionis sako, kad Lietuva yra politiškai pasirengusi padėti užtikrinti saugią laivybą naftos tiekimo grandinei svarbiame Hormūzo sąsiauryje, tačiau gali būti, jog to neprireiks, nes konfliktas tarp JAV bei Izraelio ir Irano baigsis artimiausiu metu.

BNS rašė, kad daugiau nei 20 šalių, įskaitant Lietuvą, praėjusį savaitgalį pareiškė prisidėsiančios prie pastangų užtikrinti saugų tranzitą minimame sąsiauryje.

„Šiai dienai tai yra daugiau politinis pareiškimas, kas konkrečiai būtų, mes šiandien dar negalime pasakyti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė D. Matulionis.

Pasak jo, vertinimą dėl pajėgumų, kuriais prie misijos galėtų prisidėti Lietuva, pirmiausia turėtų pateikti kariuomenė, o sprendimus tvirtinti Valstybės gynimo taryba bei Seimas.

Vis dėlto D. Matulionis sakė, kad tokios operacijos gali ir neprireikti, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali baigtis artimiausiu metu.

„Šiai dienai mano tokia nuojauta, kad vis dėlto einama, judama link tam tikro eskalacijos mažinimo, ir yra nemaža tikimybė, kad vienokia ar kitokia forma karas galėtų baigtis artimiausiu metu“, – teigė prezidento patarėjas.

„Derybos tarp Irano ir JAV vyksta ir kokį rezultatą jos atneš, šiandien dar sunku pasakyti, bet, matyt, tiek Amerika, tiek Iranas yra suinteresuoti (konfliktą – BNS) pabaigti, neiti toliau, nedidinti tos eskalacijos spiralės“, – pridūrė jis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Irano derybose yra „svarbių sutarimo taškų“, kurie, pasak jo, turi baigtis tuo, jog Teheranas atsisakys savo branduolinių ambicijų ir prisodrinto urano atsargų. Visgi Irano režimo atstovai neigė vykstant tokias derybas.

D. Trumpas, argumentuodamas „labai geromis“ derybomis, netikėtai pranešė, jog nurodė atidėti planuotus išpuolius prieš Irano elektrines.