„Tai yra valdomas procesas kitoje pusėje (Baltarusijoje – BNS). Ir jei bus geranoriškumas iš Baltarusijos pusės, aš tikrai noriu garantuoti, kad niekas Lietuvoje nėra suinteresuotas ir toliau laikyti uždarytus sienos perėjimo punktus“, – LRT radijuje pirmadienį sakė D. Matulionis.

„Mes turim savo matymą, pateiksim jį ir žiūrėsim, kaip jie (Baltarusija – BNS) reaguoja“, – pridūrė jis.

Jis teigė šiuo metu nematantis galimybių su Minsku derėtis aukštesniu lygiu.

„Viską buvo įmanoma išspręsti kelių dienų bėgyje, tačiau tas nebuvo padaryta. Ir čia dažnai taip būna anoje pusėje – sukuri problemą ir po to siūlai ją spręsti. (...) Šiai dienai aš nematau reikalo, kodėl mes turėtume eiti į kažkokias tai tolimesnes derybas. Taip, jos bus rytoj (antradienį – BNS), pasižiūrėkim, kaip viskas atrodys ir tada mūsų Vyriausybė priims protingiausią sprendimą“, – teigė D. Matulionis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad susitikimu ministrų lygiu Lietuva pripažintų Baltarusijos režimą, todėl tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.

„Mes nuolaidžiauti režimui šiam etape, kai Lukašenka sako susitikt užsienio reikalų ministrų lygiu, tai būtų legitimus pripažinimas Lukašenkos kaip prezidento ir režimo, dėl to mes kol kas norime derėtis ir išspręsti (problemą – BNS) žemesniame lygmenyje“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė R. Motuzas.

Jis pripažino, jog Vyriausybės komunikacija dėl pasienio punktų uždarymo buvo ne visai tinkama.

„Klaidų mes padarome, iš tikrųjų galbūt Vyriausybės nariai turėjo šiek tiek daugiau dėmesio skirti pasiaiškinti, kiek tų vežėjų išvyko, kiek neišvyko ir panašiai, padėti jiems, bet aišku, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vežėjai taip pat savo atsakomybės dalį turi prisiimti“, – teigė jis.

Anot D. Matulionio, reaguojant į civilinei aviacijai kylančią grėsmę sienos uždarymas su Baltarusija buvo vienintelis kelias.

„Vienintelis tuo metu tinkamas atsakas ir buvo uždaryti pasienio perėjimo punktus. Ir šioje vietoje bandymas dabar apversti viską aukštyn kojom ir sakyti, kad vilkikai tai yra pagrindinė problema yra labai neteisingas požiūris. Nes realiai tai yra iš esmės sukurta Lukašenkos režimo problema“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak D. Matulionio, Lietuva kreipėsi į NATO dėl ekspertų grupės, kuri galėtų pasiūlyti papildomų priemonių, kaip spręsti kontrabandinių balionų problemą.

„NATO sąjungininkai puikiai supranta, kad tai yra tam tikra hibridinės atakos rūšis. Mes kreipėmės dėl ekspertų grupės atsiuntimo, kuri detaliau įvertintų visą situaciją ir galbūt pasiūlytų papildomas priemones, kaip mes galėtume lengviau susidoroti su šitais meteorologiniais kontrabandiniais balionais, kurie, kaip nebūtų keista, kartais gali būti sudėtingesnė problema negu tie patys dronai“, – teigė jis.

„Mūsų atstovybė prie NATO dirba ties tuo. Kada bus atsiųsta (ekspertų grupė – BNS), aš nežinau, bet artimiausiu metu turėtų būti atsiųsti“, – pridūrė prezidento patarėjas.

BNS rašė, kad Lenkijai praėjusią savaitę pranešus ketinant atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, Minskas pasiūlė iki antradienio atidėti technines derybas su Vilniumi dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.

Užsienio viceministras Taurimas Valys kiek anksčiau teigė, kad su Baltarusija nuolat bendraujama techniniu lygiu, kartu vyksta konsultacijos su šalies strateginiais partneriais.

Kaip skelbė BNS, Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą, kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar pratęsti uždarymą.