„(...) šiuo atveju VTEK sprendimas palies daugelį. Žvelgiant į praeitį galima bus žiūrėti, ar tikrai joks ministras nesilankė kokiuose koncertuose. Visi suprantame, kad truputį toks VTEK pasirinktinis tyrimas, dėl kurio kreipėsi konservatoriai, (...) jis turės iš esmės pakeisti daugelio politikų elgesį“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Komunikacijos grupės vadovas.

Jo teigimu, prezidentas nemano padaręs klaidą, dėl kurios turėtų atsiprašyti visuomenės, nes Didžiojoje Britanijoje atstovavo savo šaliai.

„Prezidentas atliko savo darbines funkcijas – Londone jis buvo karaliaus karūnavime. Viena iš sudedamųjų dalių, į kurią pakvietė Lietuvos valstybės Didžiojoje Britanijoje atstovas, buvo kultūrinis renginys. Prezidentas nuvyko ir šioj vietoj jis nemano padaręs nei klaidą, nei ką nors tokio, dėl ko reikėtų muštis į krūtinę, atsiprašinėti, sakyti: ne, daugiau niekada į operą tai gyvenime nežengsiu, tiesą sakant, ir koncerto jokio neklausysiu, ir šiaip nešokit, nedainuokit man. Ne, to nėra“, – kalbėjo patarėjas.

Prezidentas nuvyko ir šioj vietoj jis nemano padaręs nei klaidą, nei ką nors tokio, dėl ko reikėtų muštis į krūtinę, atsiprašinėti, sakyti: ne, daugiau niekada į operą tai gyvenime nežengsiu, tiesą sakant, ir koncerto jokio neklausysiu, ir šiaip nešokit, nedainuokit man. Ne, to nėra.

F. Jansono teigimu, nei prezidentas, nei jo patarėjai nelinkę komentuoti, ar VTEK priimtas sprendimas teisingas, ar ne.

„(...) ką girdėjome iš viešosios erdvės, ambasadorius ruošiasi skųsti teismams sprendimą. Kadangi prezidentas skiria teisėjus, bet koks jo, net ir mano, pasisakymas galėtų būti traktuojamas, kaip spaudimas teismams. Lengvi spąsteliai, kuriuose esame, nes prezidentas negali išsakyt požiūrio dėl galimo teisminio ginčo. Palauksime, kol bus priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas, tada galėsime kalbėti“, – teigė patarėjas.

VTEK nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pats G. Nausėda teigė nemanantis, kad supainiojo interesus kartu su ambasadoriumi Londone apsilankęs spektaklyje už ambasados lėšas. E. Bajarūnas sakė vykdęs ambasadoriaus pareigas ir svarsto skųsti VTEK sprendimą teismui.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę sakė, kad žada atlikti tarnybinį tyrimą dėl E. Bajarūno ir pridūrė nemananti, kad jis galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir už bilietus sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

F. Jansonas apie URM iniciatyvą susitikti su prezidentu: signalai pagaliau pastebėti

Prezidentūra džiaugiasi, kad šią savaitę įvyks susitikimas tarp šalies vadovo G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo F. Jansono, ministerijai siunčiami signalai „pagaliau buvo pastebėti“.

„Tikrai džiugina, kad tie signalai pagaliau buvo pastebėti. Gal užtrunka, gal žmonės ne iš karto sukoncentruoja dėmesį į tą signalą, nesupranta, nesuvokia, bet svarbiausia, kad rezultatas yra ir susitikimas rytoj yra numatytas“, – antradienį Žinių radijui komentavo F. Jansonas, pridurdamas, kad institucijoms kalbantis galima atrasti sprendimus nuo praėjusių metų besitęsiančiame ginče dėl ambasadorių.

„Tol, kol kalbiesi su žmonėmis, kol diskutuoji, sprendimai visada yra įmanomi. Prezidentūra dar sausio 11 d. pateikė savo matymą, siūlymus dėl ne vieno šiais metais atsilaisvinančio ambasadų vadovų postų. Manome, kad rytoj ministras išsakys savo nuomonę ir toje diskusijoje tų sprendimų turėtų atsirasti“, – pridūrė jis.

Visgi, paklaustas, ar šalies vadovas vis dar pasitiki ministru ir mato tolimesnį darbą kartu, prezidento patarėjas atsakė, kad šalies vadovo kantrybė senka.

„Prezidentas Briuselyje sakė, kad tiek jo, tiek Lietuvos žmonių kantrybė senka, o kiek jau jis turės kantrybės su ministru, matysime“, – kalbėjo F. Jansonas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Praėjusią savaitę G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui G. Landsbergiui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš URM pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas F. Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.