„Jei reikėtų fiksuoti, kokia yra būklė šiandien, tai ji nėra labai gera“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

„Dalis namų darbų nėra iki galo padaryti. Tos kolektyvinės saugos priemonės, kurios yra numatytos branduolinės avarijos atveju – kam mes ir ruošiamės turėdami pavojingą atominę elektrinę šalia savo sienų – ne visais atvejais tinka ginkluoto konflikto atveju“, – sakė jis.

„Ne viskas yra ten, kur turėtų būti, ir tai yra viena iš temų“, – pažymėjo patarėjas.

Panikavimas yra susikrauti lagaminą ir mauti lauk ir daryti kažkokius neadekvačius veiksmus. Tam pagrindo jokio šiandien nėra.

Visgi, jo teigimu, tai neturėtų kelti nerimo. Anot K. Budrio, Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos gyventojams šiuo metu tikrai panikuoti nereikia, o kelti klausimus, susijusius su saugumu ir permąstyti įvairias situacijas, akcentavo jis, yra normalu.

„Tai yra net tam tikra nusiraminimo terapija. Pasidaro ramiau, kai viską aplinkui žinai. Panikavimas yra susikrauti lagaminą ir mauti lauk ir daryti kažkokius neadekvačius veiksmus. Tam pagrindo jokio šiandien nėra. Bet būti permąsčius visas situacijas, tam, kad būtų ramiau (...) tai yra gerai“, – sakė patarėjas.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo.

Klausimus dėl krašto gynybos ir gyventojų saugumo užtikrinimo pastaruoju metu pakurstė Rusijos karinė agresija Ukrainoje.

Ankstų vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.