„Kol kas Europa prie derybų stalo nėra pakviesta, kaip žiauriai mums beatrodytų“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„O ką daryti, kad būtų pakviesta, koks yra mūsų planas? Ką mes galime atnešti? Ir atsakant į šitą klausimą, kas labai rūpi amerikiečiams, tai kokias saugumo garantijas Ukrainai galima būtų suteikti eventualios taikos susitarimo pasirašymo atveju, ir kiek europiečiai galėtų įsipareigoti, sakykim, saugoti, padėti gintis Ukrainai“, – pridūrė ji.

„Klausimai kol kas yra atviri, nėra išrašytų taisyklių, ką turėtume daryti“, – kalbėjo patarėja.

A. Skaisgirytės teigimu, šiais klausimais sprendimus turėtų priimti kovo 6 ir kovo 20–21 dieną susitinkantys Europos Sąjungos šalių lyderiai.

Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) palankumas Rusijai pastaruoju metu kelia rimtą susirūpinimą ne tik dėl tolesnės JAV paramos Kyjivui, bet ir dėl Europos ateities.

Pirmadienį JAV prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad karą pavyks užbaigti. Jis pridūrė, jog tikisi, kad per ateinančias dvi savaites Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis atvyks į Baltuosius rūmus ir pasirašys susitarimą, suteikiantį Vašingtonui prieigą prie Ukrainos retųjų iškasenų.

JAV vadovas taip pat pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs priimti taikdarių dislokavimą Ukrainoje.

Vašingtone apsilankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nurodė, kad šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), kuris vėliau šią savaitę taip pat lankysis Baltuosiuose rūmuose, dirba ties taikdarių Ukrainoje klausimu.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad iniciatyvos, susijusios su galimu taikdarių siuntimu į Ukrainą, būtų įmanomos tik sudarius paliaubas dėl ugnies nutraukimo.

Europos sąjungininkai vieningos pozicijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą neturi.