Prezidentūra: teigti, kad Lietuvoje prasidėjo trečioji COVID-19 banga – nekorektiška

„Tas terminas „trečioji banga“, apibūdinant šiandieninę situaciją, nebūtų tikslus ir korektiškas. Taip, mes turime sustojusį gerėjimą, matome tam tikrą stabilizavimąsi, bet trečioji banga yra visuomenėje asocijuojama su labai griežtu karantinu, didelėmis užsikrėtimų apimtimis, mirtimis, bloga situacija ligoninėse, tad šis terminas nėra turbūt korektiškas“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė Simonas Krėpšta.

Taip jis kalbėjo po šalies vadovo susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.

Statistikos departamentas pirmadienį įspėjo, kad šalyje šiuo metu galbūt prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.

Trečioji banga yra visuomenėje asocijuojama su labai griežtu karantinu, didelėmis užsikrėtimų apimtimis, mirtimis, bloga situacija ligoninėse, tad šis terminas nėra turbūt korektiškas.

„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Statistikos departamento teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, o teigiamų diagnostinių tyrimų dalis auga.

Vėliau Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė BNS teigė, jog įstaiga tiesiog norėjo atkreipti dėmesį į nerimą keliančią tendenciją dėl augančios teigiamų testų dalies.

Sveikatos ekspertų tarybos bei Vyriausybės ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas spaudos konferencijoje sakė, kad sustojusio COVID-19 situacijos gerėjimo nesietų su įvestais atlaisvinimais.

„Mes kol kas tikrai negalime sieti šitų epidemiologinių pokyčių, sustojimų su priimtais parduotuvėlių, grožio centrų atlaisvinimais, nes dar tiesiog per mažai laiko yra praėję. (...) Manau, kad tai yra susiję su padidėjusiu gyventojų mobilumu“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė taip pat teigė, kad infekcijos plitimo pokyčius greičiausiai lėmė mobilumas. Tačiau ji pabrėžė, kad gyventojų judėjimas labiausiai išaugo būtent po karantino sąlygų atlaisvinimo.

„Mobilumo pokyčius mes jau stebime nuo praėjusio pirmadienio – žmonės pradėjo judėti daugiau, praktiškai visomis savaitėmis dienomis mobilumo padidėjimas yra išlikęs“, – sakė ji.

S. Krėpštos teigimu, sprendžiant dėl tolesnių karantino atlaisvinimų, būtina atidžiai įvertinti esamą situaciją.

„Taip, situacija yra geresnė ir galime diskutuoti apie tam tikrus veiklos palengvinimus, bet prieš kiekvieną atlaisvinimą turime labai atidžiai įvertinti duomenis ir įrodymus, ar tam tikri atlaisvinimai nesukeltų papildomų rizikų“, – kalbėjo patarėjas.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą karantino režimas Lietuvoje įvestas lapkričio pradžioje, tuomet grąžintas ir privalomas kaukių dėvėjimas. Gruodžio viduryje režimas sugriežtintas, įvesti judėjimo tarp savivaldybių apribojimai.

Sausio gale ribojimai pratęsti iki kovo pradžios.

Nuo praėjusios savaitės Lietuvoje vėl leista dirbti kirpykloms, grožio ir masažo salonams bei nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms.