Pasak jo, žinant geopolitinę situaciją ir didėjantį kibernetinių atakų skaičių regione, būtų atsainu ignoruoti ir pakankamai neįvertinti saugumo klausimų.

M. Lingė teigė, kad abejonių kelia Vyriausybės kalbos, jog balsavimo internetu sistemos sukūrimui reikėtų tik 2 mln. eurų.

Prezidentės patarėjas sakė, kad norvegai vien balsavimo internetu sistemos testavimui išleido 25 mln. eurų. Galiausiai, teigė M. Lingė, identifikavus sistemos trūkumus užtikrinant saugumą, Norvegijoje nuspręsta jos atsisakyti.

„Mūsų Vyriausybės parengto projekto autoriai sako, kad užteks pas mus 2 mln. visai balsavimo sistemai sukurti, įgyvendinti ir apsaugoti. Tai tikrai nekelia pasitikėjimo“, - antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė, pridurdamas, kad taip valdantieji rizikuoja suskurti „kiaurą rėtį“ primenančią balsavimo sistemą, keliančią riziką visai demokratijai.

Vasario 28 d. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, reglamentuojančiam piliečių balsavimą rinkimuose internetu, ir pateikė projektą svarstyti Seimui. Anot projekto iniciatorių, įteisinta galimybė balsuoti internetu padidintų rinkėjų aktyvumą. Tuometinė teisingumo ministrė Milda Vainiutė teigė, kad preliminariai tai turėtų kainuoti apie 2 mln. eurų.

Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra pareiškęs, kad skeptiškai vertinantis galimybę suteikti piliečiams teisę balsuoti internetu. Pasak jo, kol nėra absoliučios saugumo garantijos, rinkimai turi vykti tradiciniu būdu.