„Prezidentas kviečia Vyriausybės ir Seimo atstovus, ekspertus į diskusiją dėl priemonių sprendžiant demografinius iššūkius, remiant vaikus auginančias šeimas ir skatinant gimstamumą“, – BNS susitikimo išvakarėse nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Šią savaitę paskelbta iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa parodė, jog daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų, apie 52 proc., mano, kad demografinė krizė yra blogai arba labai blogai.

Eurostato kovą paskelbtais duomenimis, 2023 metais ES gimė 3,67 mln. kūdikių, tai yra 5,4 proc. mažiau nei metais anksčiau (3,88 mln.).

Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo kur kas mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.

Mažiausias gimstamumas užpernai buvo Maltoje – 1,06 gimusio kūdikio vienai moteriai. Ispanijoje šis rodiklis siekė 1,12, o Lietuvoje – 1,18.

Tarptautinio valiutos fondo spalį pateiktais duomenimis, Lietuva susiduria su smarkiu demografiniu spaudimu, skatinamu žemo gimstamumo ir ilgus metus trukusios neigiamos migracijos. Pasak jo, 1998–2019 metais darbingo amžiaus žmonių sumažėjo nuo 2,34 mln. iki 1,81 mln., nors 2024-aisiais ūgtelėjo iki 1,89 milijono.

Dar pirmadienį Prezidentūroje vyko aukščiausio lygio susitikimas „Auginu Europą 2025“, kuriame pirmosios ponios ir sveikatos specialistai diskutavo, kaip pagerinti Europos demografinę situaciją.

Tuomet pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė pastebėjo, jog Europoje mažėjantis gimstamumas kelia „didelių iššūkių ateičiai“.