Gyvenimo įgūdžių programa tapo politiniu ginklu rinkimų kovose?

Siekė grįsti mokslu

– Gyvenimo įgūdžių programa sudaryta iš kelių kertinių dalių. Prie kurios kūrimo jūs prisidėjote?

– Programą sudaro keturios dalys. Tai yra savęs pažinimo, siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų (A dalis), tarpusavio santykių kūrimo ir mokymosi bendradarbiauti (B dalis), atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas (C dalis) bei asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas (D dalis). Aš daugiausiai prisidėjau prie pastarosios dalies, kuri susijusi su asmens sveikata. Daugiausiai dirbau ties skirsniais, kaip parengti vaikus suteikti pirmąją pagalbą, kaip rūpintis asmens ir bendruomenės sveikata. Darbavomės kartu su Daiva Šukyte, kuri buvo atsakinga už socialinę, emocinę ir psichologinę programos dalį (A, B). Už lytiškumo ugdymo programos rengimą buvau atsakinga ir aš, bet tai buvo bendras mūsų visos komandos kūrinys.

– Kiek laiko formavote šią programą?

– Apie šios programos poreikį buvo pradėta kalbėti dar 2001 metais. O intensyvus darbas vyko pastaruosius dvejus metus. Buvo labai daug diskusijų su įvairiausiomis organizacijomis, ir su tuo pačiu Tėvų forumu, ir įvairiomis tėvų bei šeimos asociacijomis. Jų atstovai dalyvavo procese ir teikė savo pastabas. Kalbant apie lytiškumo ugdymą, buvo maksimaliai stengtasi išlaikyti mokslu grįstą informaciją, nerodant simpatijų vienai ar kitai suinteresuotai pusei.

Rado terpę interpretacijoms

– Kai kas reiškia pretenzijas, kad programoje neliko sąvokos „šeima“. Kaip yra iš tikrųjų?

– Turinys tiesiog išplėšiamas iš konteksto ir interpretuojama, kad apie šeimą šioje programoje nėra nieko. Vis dėlto yra, bet ta prasme, kad šeimos gali būti skirtingos. Buvo atvejų, kai mokytojai sakydavo: jei vaikas yra ne iš pilnos šeimos, tai yra gyvena vien su mama ar vien su tėčiu, jų net nekviesdavo į mokykloje rengiamas Šeimos dienas. Mūsų siekis buvo paaiškinti, kad mes visi esame iš šeimų, bet mūsų šeimos gali būti skirtingos, ir nebuvo niekur parašyta, kad šeimą sudaro du tėčiai arba dvi mamos, todėl tai dabar interpretuoja kaip kas nori. Kažkas gal užsidirba taškų iš viso to. Tik man buvo labai gaila D. Šukytės ir Lino Slušnio, kurie turi didelį įdirbį ir labai nuoširdžiai dirbo prie šios programos socialinės-emocinės dalies, turi puikias kompetencijas ir žinias, ir tikrai yra labai aukšto lygio specialistai ir dabar jie yra absoliučiai nepagrįstai puolami. Matosi, kad tai turi politinį atspalvį. Ir tai labai neetiška.

Natalja Istomina / Vytauto Petriko nuotr.

– Bet pasirodžius jūsų interviu, neatmetama, kad puls ir jus.

– Aš to nebijau. Neturiu jokių politinių ambicijų, neketinu niekur balotiruotis, dirbu mokslinį darbą, dėstau studentams, ir nebijau pareikšti savo nuomonės, nes neturiu tikslo, kad mane rinkėjai kažkur išrinktų. Tiesiog neturiu jokio tikslo kam nors įtikti.

– Programa tarsi paprasta ir aiški. Kaip manote, kodėl visuomenėje, ne tik tarp politikų, kilo toks triukšmas?

– Gal žmonės tiesiog neturi laiko domėtis. Kažkas išplatino kažkokį raštelį, kur paryškintos raidės LGBT, kur parašyta, kad iš jūsų vaikų bus daromi gėjai ir lesbietės. Ir tai priimama kaip tiesa. Kilęs nepasitikėjimas šia programa, mano manymu, yra tam tikrų asmenų politinis žingsnis ir jų vykdomos manipuliacijos. Žinau, kad ir kai kuriose Klaipėdos mokyklose buvo platinama iškreipta informacija apie šią programą, žinau, kad kai kurie mokiniai boikotuoja šias gyvenimo įgūdžių pamokas.

– Ar buvo pagrindo tokiam nepasitikėjimui?

– Puolimas dėl šios programos susijęs su keliais aspektais. Vienas jų, kad yra mokyklų, kuriose mokytojai galbūt nepasiruošę šios programos dėstymui. Anksčiau lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai ir sveikatos programos turinio dėstymas buvo patikėtas biologijos, etikos mokytojams, kiti klausimai būdavo aptariami per klasės valandėles. Buvo metas, kai mokyklos galėjo pasirinkti. O dabar, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė finansavimą, ir atsirado pamoka, kuri neturės būti statiška, bet aktyvi. Šios programos siekis yra sėkmingas, sveikas ir laimingas vaikas. Siekiama įdiegti tokias kompetencijas vaikui, kad jis atrastų save ir pasirinktų sveiką gyvenimo būdą, kurį skleistų ir savo šeimoje, savo bendruomenėje.

Tylėjimas dvelkia sovietizmu

– Kaip vertinate dabartinį lytiškumo ugdymą? Ar apskritai moksleiviams suteikiama visa būtina informacija šiais klausimais mokyklose?

– Ne paslaptis, nemažai vaikų neturi elementariausių žinių apie savo kūną. Beje, neseniai išgirdau vienos mokytojos nerimą dėl sūnaus aštuntoko, kuris klausė, ar pabučiavus merginą gali gimti vaikas. Tai parodo, koks yra tas lytiškumo ugdymas. Ir kai vaikai negauna apie tai žinių iš šeimos ar mokyklos, jie jas gauna iš kitų šaltinių ir nebūtinai tinkamas.

– Ar programoje bus dėstoma apie lytinius santykius?

– Apie lytinius santykius Gyvenimo įgūdžių programoje nėra nieko, nes mūsų nuostata yra ta, kad lytiniai santykiai prasideda nuo pilnametystės arba vėliau. Tai yra mūsų mokslininkų nuostata, bet realybė yra kita, todėl programoje neišvengiame kalbos apie kontracepciją, nes apie tai ne visi tėvai paaiškina. Toks jų tylėjimas kvepia sovietizmu, nes, kaip buvo tuomet įprasta teigti: „Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo.“

Nebijau pareikšti savo nuomonės, nes neturiu tikslo, kad mane rinkėjai kažkur išrinktų.

– Kūrėjams buvo pretenzijų, kad programoje jie propaguoja ir reklamuoja LGBT, kaip yra iš tiesų?

– Tai yra visiška netiesa. Kaip tik sulaukėme pretenzijų iš LGBT atstovų, kad mūsų parengtoje programoje apie tai yra per mažai informacijos. Galbūt ji yra pateikta pernelyg abstrakčiai arba šiuo klausimu palikta per daug laisvės mokytojams patiems spręsti, kaip šią temą dėstyti vaikams. Niekur nėra jokio propagavimo. Ir ta manipuliacija kyla iš kažkokių politinių žaidimų, o tie žmonės, kurie moka skaityti, turbūt supranta, kad ta programa nėra blogis. Tie, kurie neskaito, bet mėgsta įvairias sąmokslo teorijas, jiems atrodo, kad viskas čia yra blogai.

Programa skirta vaikams

– Pasitaikė atvejis, kai pradinukas pareiškė esąs gėjus. Kaip reikėtų vertinti tokį pareiškimą? Nuo kada vaikas suvokia savo lytiškumą?

– Vaikai suvokia lytį 4–5 metų amžiaus. Jau darželyje jie žino, kad mergaitės turi viena organą, berniukai – kitą. Suvokimas, kad vaikas yra kitoks, gali pasireikšti po antrinio brendimo. Negalime atmesti sutrikimo atvejo, kai vyras arba moteris turi daugiau hormonų, kurie būdingi kitai lyčiai, tai yra sutrikimas bet kuriuo atveju. Būna įvairių ir kitokių sutrikimų. Tačiau nenoriu tvirtinti, kad tie žmonės visi turi sutrikimų, jie tiesiog yra kitokie, bet tas suvokimas, kad jie yra kitokie, tikrai neatsiranda pirmoje klasėje. Kol vaikams nėra jokių hormoninių sutrikimų, jie yra berniukai ir mergaitės. Kaip bebūtų, lyčių yra dvi – vyras ir moteris, o savęs suvokimas atsiranda vėliau.

– Tai iš kur kilo pagrindas priekaištams, kad programoje propaguojamas homoseksualumas?

– Šitoje programoje užsiminta, kad visi žmonės yra skirtingi. Tik tas jų skirtingumas yra tas, kad kai kas sėdi neįgaliojo vežimėlyje, o kai kas galbūt gali save priskirti kitai lyčiai, bet šiuo konkrečiu atveju programoje nekalbama apie vaikus, bet apie suaugusiuosius. Absoliučiai nesutinku, kad šioje programoje yra kažkas panašaus propaguojama.

– Tai kam vis dėlto reikėjo tos Gyvenimo įgūdžių programos?

– Ta programa orientuota į vaiką, ji skirta ne tėvams, o vaikams. Tėvai, jeigu jie paskaitys, supras, kad tai yra labai gražiai subalansuota programa.