„Tokio plano, kaip užvaldyti LRT, mes niekada neturėjome. Ir dar kartą pakartosiu: visi pasikeitimai, kurie pasiūlomi, netgi komisijos, apie kurias čia visi diskutuoja, prasideda nuo 2022 metų. Išvadoje yra parašyta: pirmas pokytis, koks yra įmanomas, numatomas 2022 metais. Tai apie ką mes šnekame, kokie „valstiečiai“, - ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis taip pat teigia, kad šiomis pataisomis bus užtikrinamas visiškas LRT nepriklausomumas ir kviečia opoziciją pirmiausia paskaityti pačias išvadas ir tik vėliau pradėti kritikuoti.

„Bet vėlgi ne politikai skirs, o LRT taryba tvirtins tuos žmonės, kurie patektų į valdybą. Tai bet kuriuo atveju užtikrinamas absoliutus nepriklausomumas. (...) Galime padaryti visiškai nepriklausomą nuo Lietuvos valdžios, bet pirmiausia užmėtome akmenimis, kaltinam kuo tiktai galima, po to pradedame girdėti, kas yra sakoma, nes neskaito, nesidomi tuo, kas parašyta“, - teigė LVŽS frakcijos seniūnas

Spalio 11 d. LRT veiklą tyrusios komisijos išvados sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo ir buvo perduotos toliau svarstyti Seimo komitetams.

Parlamentinio tyrimo išvadas parėmė 53 Seimo nariai, prieš buvo 37, susilaikė 8 parlamentarai.

Šias išvadas jau pradėjo svarstyti Seimo komitetai. Parlamentarų sprendimu, pagrindiniu komitetu buvo pasirinktas Teisės ir teisėtvarkos, o papildomais - Audito, Biudžeto ir finansų, Kultūros, Žmogaus teisių komitetai.

Tyrimo komisija Seimo Kultūros komitetui siūlo parengti ir iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti parlamentui LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriame atsispindėtų LRT veiklą tyrusios Seimo laikinosios komisijos pasiūlymai dėl LRT valdymo gerinimo.

Solidarizuojasi Latvijos ir Estijos visuomeniniai transliuotojai

Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų vadovai kreipėsi į Lietuvos Seimo narius, prašydami gerbti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumą, kuriam pastaruoju metu grėsmę kelia kai kurių politikų iniciatyvos. Kreipimąsi pasirašo Latvijos nacionalinės televizijos vadovas, valdybos pirmininkas Ivaras Belte ir Estijos visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius Erikas Roose.

„Visų trijų Baltijos valstybių visuomeniniai transliuotojai suvaidino svarbų vaidmenį kovoje dėl žodžio laisvės ir laisvės apskritai, kuriant demokratiją mūsų šalyse. Baltijos šalys kaip niekas kitas gerai žino, ką reiškia „valstybinis radijas ir televizija“, ir neįsivaizduoja, kad valstybinis transliavimas mūsų regione vėl taptų realybe“, - pabrėžia Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų vadovai.

Parlamentinės komisijos LRT ūkinei veiklai tirti išvadose jie įžvelgia pastangas keisti LRT valdyseną taip, kad ji būtų panaši į valstybinių įmonių. Gerosios Europos praktikos rodo, kad visuomeniniai transliuotojai negali būti prilyginami valstybės valdomoms įmonėms, rašoma laiške.

Abiejų Baltijos šalių visuomeninių transliuotojų vadovams nerimą kelia Seimo komisijos siūlymai sumažinti LRT tarybos galias, sutrumpinant jo narių kadencijas ir keičiant jų skyrimo tvarką taip, kad ji sutaptų su skiriančiųjų politinių institucijų ciklais. I. Belte ir E. Roose teigimu, taip pat pavojų kelia siūlymas įkurti dar vieną LRT valdymo organą - valdybą, į kurią savo atstovus deleguotų valdžioje esantys politikai. Dar vienas pavojaus signalas - daugiau galių LRT atžvilgiu siūloma suteikti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovui ir žurnalistų etikos inspektoriui, kadangi jie abu yra atskaitingi Seimui.

„Sutinkame, kad iš nacionalinio transliuotojo turi būti reikalaujama skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei. Tačiau pastangos padaryti LRT priklausomą nuo politinės įtakos negali būti toleruojamos - tai neturi nieko bendro su demokratija, atvirumu, skaidrumu ir - žodžio laisve“, - kreipimąsi į Lietuvos Seimo narius baigia Latvijos ir Estijos visuomeninių transliuotojų vadovai.

Solidarumą su LRT pareiškė ir Latvijos žurnalistų asociacija, išreiškusi susirūpinimą dėl pastangų politizuoti Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklą. „Mėginimai gniuždyti žiniasklaidos nepriklausomumą, politizuoti jos veiklą kelia grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai“, - laiške LRT vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei rašo Latvijos žurnalistų asociacijos vadovė Ivonna Plaude.

„Kviečiame Lietuvos Seimą pradėti plataus masto viešą diskusiją, įtraukiant visuomenę ir žurnalistus - tai pasitarnautų modernaus, nepriklausomo ir efektyvaus visuomeninio transliavimo labui“, - kviečia Latvijos žurnalistų asociacijos pirmininkė.