Liepą „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nedalyvavo parlamentinių partijų vadovams pasirašant susitarimą, nes, anot jo, valdantieji neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų.

Politiko teigimu, per partijos tarybos posėdį penktadienį nutarta prisidėti prie susitarimo matant valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Mes dalyvavome rengiant šį susitarimą, o jo nepasirašėme dėl to, kad ten yra parašai žmonių, kuriais negalime pasitikėti, kurie Lietuvai daro labai daug žalos savo liberaliais sprendimais, užsienio politika. Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia“, – penktadienį BNS sakė R. Karbauskis.

Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia.

Planuojama, kad LVŽS pirmininko parašas bus ant atskiro lapo su prierašu, jog partija remia susitarime išdėstytoms pozicijoms.

„Jeigu jie norės, galės pridėti tai kaip priedą, nenorės, galės nepridėti. Bet niekas nebegalės manipuliuoti, kad mes neva galbūt nepalaikome kokių nors sprendimą dėl krašto apsaugos“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Anot jo, būtent „valstiečių“ sprendimai lėmė, kad pirmą kartą krašto apsaugai buvo skirtas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas.

Susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo liepą pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai.

Pagal jį įsipareigota krašto apsaugai išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų.