Įtariama, kad 2015 metais būdamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku jis pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį.

„Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus“, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Šiame tyrime įtarimai anksčiau pateikti dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovui Gedvydui Vainauskui ir verslininkui Antanui Zabuliui.

Teisėsauga anksčiau skelbė, jog už tariamą kyšį R.Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pirmadienį paskelbė įtariamo nusikaltimo schemą. Anot jos, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G.Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R.Paksu.

Pagal nurodytą schemą, europarlamentaras kreipėsi į Aplinkos ministerijos atstovą, o šis dar per kelis asmenis nurodė išduoti Prienų „Norfos“ statybos užbaigimo aktą. Tuomet Aplinkos ministerijai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras.

Įtarimai R.Paksui pateikti po to, kai Europos Parlamentas panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Europarlamentaras įtarimus neigia ir tikina, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.

R.Paksas sako, kad teisėsauga atliko provokacinio pobūdžio operaciją, siekdama diskredituoti jo reputaciją. Politikas yra teigęs, kad esminis jam inkriminuojamas pokalbis įvyko dieną, kai teisėsauga neturėjo sankcijos jį sekti ir klausyti pokalbių.

Įtarimus neigia ir G.Vainauskas su A.Zabuliu.

A.Zabulis figūruoja kitame ikiteisminio tyrimo epizode. Teisėsauga įtaria, kad G.Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.