– Biudžetas per 7 mėn. nesurinko planuotų 800 mln. eurų, didelė dalis verslo po karantino neatsigavo, kas toliau?

– Kiekvienas politikas, kiekvienas Vyriausybės vadovas skirtingai įsivaizduoja, kaip panaudoti ekonomikai per krizę skatinti skirtus pinigus. Daroma, kaip daroma. Man asmeniškai atrodo, kad koronaviruso krizės pasekmių sušvelninimą galima būtų nukreipti visiškai kita linkme. Mano manymu, šiandien turėtume sutelkti didelį dėmesį į eksportą – ne tik naujų rinkų paieškas, bet išlaikyti ir senas. Pasibaigus krizei vartojimas vėl atsigaus. Kitos valstybės, nuo kurių mes esame priklausomi dėl eksporto, skatins vidaus vartojimą, kad išjudintų ekonomiką. Mes turėtume tam pasirengti, įdiegti naujas technologijas, paruošti tokius produktus, kad rinkoje iššautume pirmi.

– Karantinas suvaržė daugumą verslų. Ar tikrai buvo būtina viską taip griežtai apriboti?

– Manau, COVID-19 problema Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko išpūsta per daug. Lyginant mirštamumą nuo koronaviruso su netektimis dėl kitų ligų – širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, AIDS – jis mažesnis. Tačiau niekas niekada nedėjo ir nededa tiek pastangų, kad jų sumažėtų.

Svarbu būtų nukreipti ekonomikos skatinimo lėšas technologijoms ir inovacijoms. Deja, dabartinė valdančioji dauguma pasirinko kitokį kelią, dalyti papildomas išmokas senjorams, neįgaliesiems, bedarbiams ir vaikus auginantiems tėvams. Artėja rinkimai, nori žūtbūt išlikti valdžioje, bando pataikauti rinkėjams, kitaip tariant, nusipirkti juos. Bet aš manau, kad pensininkas, kuris gaus 200 eurų, ar tėvai, kuriems bus sumokėta už vaikus, balsuos, sąmoningi, supras, kad juos bandoma nupirkti. Investuoti reikia į švietimą, nes kiekvienais metais egzaminų rezultatai vis blogesni.

Visi žinojo nuo kovo, kad ši sudėtinga situacija tęsis iki birželio. Reikėjo skatinti vidaus turizmą, jaunimo stovyklas. Tuo labiau kad visi jau pavasarį kalbėjo, jog rudenį kils antroji COVID-19 banga.

Nepasiruošta tam ir turėsime daug problemų ateityje. Jei investuosime į milžiniškus monolitus, kurie netarnaus žmogui, o panašu, kad taip ir bus, ko sulauksime metų gale?

– Lietuvą vos ne kasdien lydi su COVID-19 susiję skandalai. Kažkas už tarpininkavimą perkant reagentus pasiima 6 proc., kai kas pasiima pinigus už plaučių ventiliavimo aparatus, tačiau pirkiniai, paaiškėjo, nepasirodys. Kodėl valstybė neturi vadybininkų strateginėms prekėms pirkti?

– Dvigubi standartai pas mus. Matome, kokia korupcija. Ypač Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jei jos vadovas būtų ne Aurelijus Veryga, būtų pakeistas. Bet jis yra vienas Ramūno Karbauskio, Sauliaus Skvernelio favoritų, todėl jie bando šį žmogų bet kokia kaina išlaikyti.

Galime palyginti situaciją Sveikatos apsaugos ministerijoje su Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus ir Verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus istorija. Vienus dėl tarpininkavimo uždaro areštinėje, apkaltina prekyba poveikiu, o kai buvo perkami koronaviruso preparatai, nutinka kitaip. Valdančioji dauguma viešai komentuoja Šarūno Narbuto atvejį, kaip jiems dėl testų buvo daromas spaudimas. Juk niekam ne paslaptis, kad jis nuolat lankėsi Vyriausybės kanceliarijoje, bendravo su premjero aplinkos žmonėmis, Sveikatos apsaugos ministerijoje derino konkurso sąlygas ir viešuosius pirkimus.

Norint žmogų pritraukti dirbti į valstybės tarnybą ir turėti gerus vadybininkus, už tokią algą, kokia dabar mokama, neįmanoma. Neįsivaizduoju, kaip jaunas žmogus, profesionalas galėtų dirbti. Jei manęs, turinčio teisininko išsilavinimą, šiandien paklaustų, ar aš rinkčiausi darbą valstybės tarnyboje, tikrai nesirinkčiau. Kai matai, kai iš neteisės turi gimti teisė, kai turi parengti teisės akto projektą, prieštaraujantį Konstitucijai, negali susitaikyti su savo sąžine. Kalbu apie ligoninių uždarymą, kompensuojamųjų vaistų įsigijimą. O sukurtas mitas, kad ši valdančioji dauguma dirba gerai ir sąžiningai.

– Likus metams iki rinkimų ne viena partija skaidėsi, kūrėsi nauji nedideli politiniai darniai. Kad jungtųsi kokios nors politinės jėgos – jau neįprasta. O į „Laisvę ir teisingumą“ susijungė net trys. Kodėl?

– Nesu iš utopinio pasaulio ir nemanau, kad galima suvienyti Lietuvą, nes gyvena skirtingi žmonės su skirtinga pasaulėžiūra, skirtingu gyvenimo būdu. Bet suvienyti panašias politines jėgas norėjau gana seniai. Prieš pusketvirtų metų savo politiniams bendražygiams buvau iškėlęs šią idėją. Tačiau ne visi pritarė, dalis norėjo melstis „budai“ ir kalbėti, kokie nuskriausti ir mušami „tvarkiečiai“.

Praėjusiais metais pakviečiau Artūrą Paulauską, su kuriuo yra tekę kartu dirbti, kai jis buvo Seimo pirmininku, ir Artūrą Zuoką, buvusį Vilniaus merą, suvienyti jėgas, o ne būti skirtingose stovyklose, ir neišskaidyti rinkėjų balsų. Centro liberalių ir centro dešinių politinių jėgų išsiskaidymas yra labai didelis, tuo senosios partijos pasinaudoja.

– Kokiomis vertybėmis vadovaujasi „Laisvė ir teisingumas“? Kuo ji patraukti jaunam žmogui, vidutinio amžiaus ir senjorui?

– „Laisvė ir teisingumas“ atstovauja trims skirtingoms amžiaus grupėms. A.Paulauskas, turintis didelę patirtį, kaip pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, Seimo pirmininkas, laikinai ėjęs prezidento pareigas, buvęs ministru, – vyresniajai kartai. Jis kūrė mūsų šalies teisinę sistemą.

A.Zuokas atstovauja vidurinei kartai. Jis yra tas žmogus, kuris sostinę prikėlė iš pelenų. Labai svarbu buvo stojant į ES, NATO buvo parodyti Vilnių kaip daugiakultūrį, išsilavinusį miestą, pritraukiantį jaunų žmonių, ir tai jam pavyko.

Kai matai, kai iš neteisės turi gimti teisė, kai turi parengti teisės akto projektą, prieštaraujantį Konstitucijai, negali susitaikyti su savo sąžine.

Aš – jaunosios kartos politikas, užaugęs nepriklausomoje Lietuvoje. Dirbęs versle, valstybiniame sektoriuje, apylinkės ir apygardos teismuose, Europos Komisijoje ir Europos Parlamente.

Mes esame konservatyvūs liberalai. Nepasisakome, kad būtų legalizuotos narkotinės medžiagos. Aš kategoriškai prieš.

Nepasisakome, kad būtų įteisintos tos pačios lyties santuokos. Tokia santuoka negalima, nes tai prieštarautų Konstitucijai. Įteisinus ją, sudarytume galimybę įsivaikinti. Negalime tyčiotis iš pamatinių savo valstybės normų, tačiau turi būti įteisinta šių žmonių partnerystė, kad kartu gyvenantys asmenys galėtų spręsti savo turtinius ir kitus santykius. Tai būtų teisinga, taip išspręstume šių žmonių problemas.

– Ko tikitės iš Seimo rinkimų? Penkiolikos mandatų?

– Tai maksimalus tikslas, gal surinksime kiek mažiau, nes labai sunku konkuruoti su valstybės finansuojamomis partijomis. Svarbiausia – turėti savo atstovų Seime. Ir pasirengti artėjantiems savivaldos rinkimams.

– Siūlote nukelti Seimo rinkimus iki balandžio ir kad jie apskritai vyktų kas penkerius metus, kaip prezidento. Kodėl? Kuo tai būtų geriau?

– Seimo rinkimai turėtų vykti pavasarį pirmiausia dėl to, kad atėję nauji politikai galėtų ramiai peržiūrėti ir įvertinti einamųjų metų biudžetą. Pagal dabartinę sistemą rinkimai vyksta rudenį, išrinkti parlamentarai, baigiantis metams, vos spėja prisiekti ir turi tvirtinti buvusių valdančiųjų parengta valstybės biudžetą.

Parlamento narių kadencija turėtų trukti penkerius metus, kaip ir prezidento. Dabar šalies vadovas pasiūlo idėją kurti gerovės Lietuvą arba paskelbia kovą su korupcija, o Seimas nespėja per savo kadenciją parengti visų tam reikalingų teisės aktų. Idėjos geros, bet dėl laiko stokos trūksta tvarumo.

Siūlome sidabrinę ekonomiką, tai yra vyresniosios kartos žmonių išlaikymą darbo rinkoje. Jaunimas dėl didesnio atlyginimo renkasi privačią veiklą, ypač inovatyvias sritis, o vyresnieji dirbtinai pašalinami iš valstybės tarnybos. Nors daugybė pensinio amžiaus žmonių turi didelę patirtį ir galėtų dar dirbti. Kartu reikėtų prisiminti savanorystę, kuri pas mus dar nėra plačiai paplitusi.

Būtina iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros sistemą, nes šiuo metu neinvestuojama į sergamumo prevenciją, lėšos skiriamos tik gydymui.

Dar labai svarbus „Laisvei ir teisingumui“ dalykas – jaunimas. Tai, kad Lietuvoje nėra Sporto ministerijos nei Sporto departamento, mano galva, yra didžiausia klaida.

– Lietuvoje beveik 60 kontroliuojančių ir teisę bausti turinčių įstaigų. Ne per daug?

– Būtinai reikėtų peržiūrėti, ar mums tiek tų tarnybų reikia. Tačiau vargu sumažės, nes valdžios suformuotas botago principas turi veikti. Kasdien pranešama: „Iš baudų šiandien tiek surinkome, kratas ten ir ten atlikome, pas mus verslininkai nesąžiningi.“ Kol tvyros tas negatyvumas, niekas nesikeis. Valdžia pavaldinius vertina pagal save.

Politinė reklama bus apmokėta iš partijos „Laisvė ir teisingumas“ rinkimų sąskaitos. Užs. nr. 1746046