- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, jog NATO turėtų atsiųsti oro gynybos priemonių į Lietuvą, kad šios saugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Dėl to jau buvo sutarta per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje ir tai nėra įgyvendinta. Šitą klausimą taip pat kėlė keli kovinės grupės vadai“, – trečiadienį žurnalistams Rukloje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer sakė R. Karoblis.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, Lietuvoje yra apie 600 vokiečių karių.
R. Karoblis sakė, kad oro gynybos priemonių reikia norint pirmiausia apsaugoti paties bataliono karius, Lietuva tam reikalingų sistemų kol kas neturi.
„Kalbame apie čia dislokuotų karių saugumą“, – kalbėjo ministras.
Paklausta, ar svarsto kaip nors keisti Lietuvoje dislokuojamas pajėgas, Vokietijos ministrė teigė per susitikimą Kaune sulaukusi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos prašymo išplėsti Baltijos šalių oro policijos misiją.
Baltijos valstybės jau kurį laiką siekia galimybės pertvarkyti oro policijos misiją į oro gynybos misiją. Tai reikštų, kad čia budintys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Pasak A. Kramp-Karrenbauer, Lietuvos prezidentas galimybę išplėsti misiją siejo su žlugusia Jungtinių Valstijų ir Rusijos sutartimi dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų draudimo.
„Gavau pageidavimą, kad jeigu NATO rėmuose kažkuriuo metu vyktų daugiau diskusijų, kaip tvarkytis su situacija Europoje ir Baltijos šalyse po INF sutarties žlugimo, kad šie pageidavimai ir šie prašymai būtų išgirsti ir ši tema būtų nagrinėjama labai rimtai“, – teigė gynybos ministrė.
„Vis dėlto, tai yra sprendimas, kuris turi būti priimtas NATO lygiu“, – sakė ji.
Tarptautiniai batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti NATO siekiant atgrasyti Rusiją.
Įsipareigojimai „neturi laiko limito“
Pirmo vizito į Lietuvą atvykusi liepą gynybos ministre paskirta A. Kramp-Karrenbauer sakė, kad Vokietijos įsipareigojimai sąjungininkei neturi laiko limito.
Ji dar kartą paskelbė apie Berlyno planus per artimiausius kelerius metus investuoti 90 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.
„Mūsų įsitraukimas čia neturi laiko limito. Tai yra vienas esminių Vokietijos veiklos NATO ramsčių“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje.
Be karių dislokavimo ir Berlyno investicijų, Lietuva iš Vokietijos taip pat perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.
Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė. Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ buvo priskirta vienai Vokietijos divizijų.
R. Karoblis sakė, kad Vokietija ir toliau išlaikys lyderystę užtikrinant saugumą Lietuvoje.
„Vokietijos lyderystė tikrai yra mūsų NATO saugumo priemonių čia pagrindas, be jokios abejonės, ir tas tęsis“, – teigė ministras.
A. Kramp-Karrenbauer laikoma iš politikos besirengiančios trauktis kanclerės Angelos Merkel įpėdine.
Inicialais AKK dažnai vadinama politikė pernai gruodį perėmė vadovavimą centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai (CDU).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė5
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją8
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją9
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose3
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...