„Tai, kas nutiko Lenkijoje, yra tos situacijos tam tikra eskalacija, turint omenyje, kad labai sparčiai auga Rusijos naudojamų puolimo priemonių prieš Ukrainą kiekis“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Kadangi auga Rusijos karo pramonės apimtys, tikėtinas incidentų skaičiaus augimas“, – pridūrė ji.

Į Lenkiją šią naktį įskrido keliolika „dronų tipo“ objektų, dalį jų šios šalies pajėgos numušė. Lenkijos kariuomenė situaciją vadina agresijos aktu.

Anot Varšuvos, reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.

Dronai į Lenkiją įskrido Maskvai vis aktyviau dronais atakuojant Ukrainą.

D. Šakalienė teigė planuojanti trečiadienį ryte apie situaciją pasikalbėti su Lenkijos gynybos ministru.

„Mes gauname tą patį NATO oro paveikslą kaip ir Lenkija, aišku, detalių, kiek tiksliai ir ką matome, šiuo metu negalime atskleisti“, – kalbėjo ministrė.

Kadangi auga Rusijos karo pramonės apimtys, tikėtinas incidentų skaičiaus augimas.

„Lenkija naudoja tas pačias priemones, kokias šiuo metu naudojame ir mes, tiek kai kalbame apie sensorių efektorių sistemas, jeigu pas mus būtų buvusi panaši situacija, mūsų reakcija būtų, tikėtina, labai panaši“, – teigė socialdemokratė.

„Mūsų mobilios oro gynybos grupės, papildomi stebėjimo pajėgumai (...) turi tas pačias reagavimo galimybes, kaip ir Lenkija“, – pridūrė ji.

D. Šakalienės žiniomis, tokių pažeidimų, kokius patyrė Lenkija, Lietuva šią naktį neturėjo.

„Būčiau apie tai buvusi informuota iš karto“, – sakė ministrė.

Anot jos, Lenkijos prerogatyva imtis papildomų veiksmų dėl šalies oro erdvės pažeidimų, tačiau Vilnius palaikys Varšuvą, jei bus nuspręsta kreiptis į NATO.

„Manome, kad NATO lygmeniu tai yra situacija, kur turime kelti ženkliai aštriau šį klausimą ir kalbėti apie papildomus pajėgumus, papildomą reakciją“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Daugėjant oro erdvės pažeidimų, ministrės teigimu, Lietuva paspartino kai kurių pajėgumų įsigijimą, tarp jų – trumpojo nuotolio, pasyvūs radarai, mobilios kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos.

„Tai ženkliai turėtų pastiprinti mūsų turimus gebėjimus“, – sakė D. Šakalienė.

Krašto apsaugos ministrė taip pat parengė įstatymo pataisas, kurios suteiktų teisę operatyviau ir paprasčiau panaudoti karinę jėgą prieš grėsmę keliančius bepiločius orlaivius.

„Aljansas privalo reaguoti“

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad oro gynyba NATO pasienio valstybėse nedelsiant turi būti sustiprinta.

Taip jis teigė Lenkijai trečiadienį patvirtinus, kad Rusijai šiąnakt surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę, jie buvo numušti.

„Lietuva visiškai solidarizuojasi su mūsų sąjungininke Lenkija. Rusijos pasikartojantys neapgalvoti NATO oro erdvės pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę žmonių saugumui ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Oro gynyba NATO fronto linijoje turi būti nedelsiant sustiprinta“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Aljansas privalo reaguoti pajėgumais, o ne vien susirūpinimu. Realybė aiški – kol (Vladimirui – BNS) Putinui bus leidžiama tęsti kruviną karą prieš Ukrainą, nė viena šalis – net NATO narė – nėra saugi. Sankcijos turi smogti į pačią Kremliaus karo ekonomikos šerdį. Putinas nesustos, nebent mes jį sustabdysime“, – teigė jis.

Inga Ruginienė: Rusijos atakos „nebeturi sienų“

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą „nebeturi sienų“ ir kelia grėsmę greta esančioms Europos Sąjungos valstybėms.

„Tai, kas įvyko Ukrainoje šią naktį, tai yra nepateisinamas ir žiaurus išpuolis. Mes matome, kad kartais tokios atakos jau nebeturi sienų ir plečiasi į Europos Sąjungą“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė I. Ruginienė.

„Stebime ir reaguojame čia ir dabar. Šiandien galiu patikinti, kad Lietuva yra saugi ir bendradarbiaujame su lenkais“, – pridūrė ji.

Pasak paskirtosios premjerės, matant grėsmę, būtų svarstomas sienų uždarymas ir kariuomenės dislokavimas prie sienos.

„Bet kol kas tokių grėsmių nematome. (...) Šiandien turime įsivertinti tai, kas įvyko Lenkijoje ir po tyrimų aiškiai žinosime, ar tie dronai buvo nukreipti į Lenkiją, ar jie buvo pasiklydę. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su lenkais, ir jeigu bent kažkiek matysime tam tikrą grėsmę Lietuvai, imsimės priemonių“, – teigė ji.

Saulius Skvernelis ragina imti reakcijos pavyzdį iš lenkų

Demokratų lyderis Saulius Skvernelis dvejoja, ar Lietuva reaguotų taip pat ir ragina imti pavyzdį iš lenkų.

„Na, apima toks balto pavydo jausmas, kaip lenkai tvarkosi – ryžtingai, teisingai, pagal iškilusią grėsmę. Mes matėm, pas mus kitokia praktika yra ir manau, kad ji tokia pati būtų ir ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Lenkai pademonstravo, ir Rusijai, kad neleis pažeidinėti savo oro erdvės, elgsis ryžtingai ir manau, kad daugiau tokių bandymų net nebus iš Rusijos pusės“, – pažymėjo parlamentaras.

Tuo metu opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina skubinti oro gynybai skirtus pirkimus, kritikuodamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės prioritetus.

„Reikia be jokios abejonės akceleruoti pirkimus. Aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Ministrė dirba daugiau nei devynis mėnesius. Tai jau daugiau laiko negu aš dirbau. Nei vieno naujo kontrakto oro gynybos srity (...). Nei artimojo nuotolio, nei vidutinio nuotolio“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, KAM yra parengusi antidroninį oro gynybos planą su bepiločių orlaivių aptikimu ir kinetinėmis bei nekinetinėmis kovos priemonėmis, tačiau neaišku, kaip jis bus įgyvendinamas.

„Jisai (planas – BNS) padėliotas, pristatytas praeitą savaitę komitetui, bet kiek iš jų mes jau kontraktuosim šiais metais, dar nėra aišku. Pinigų lėktuvams transportiniams yra, o šitam kritiniam pajėgumui, kurio dabar labai reikia, kol kas buksuojame. Tai ne taip yra planuojama“, – pažymėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas.

Rusų dronams pažeidus Lenkijos oro erdvę, jis taip pat ragina „grįžti prie idėjos“, kad NATO dislokuotų visus savo oro gynybos pajėgumus prie rytinių Lenkijos ir Rumunijos sienų, taip uždengdama ir dalį Ukrainos teritorijos.

„Manau, tas žingsnis privalo būt padarytas, nes kitu atveju mes vėl būsime tiktai retoriškai pasipiktinę, bet nebūsime davę jokio atsako Rusijos Federacijai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, rusų dronų smūgiai yra intensyvinami siekiant „tyčiotis iš Vakarų“.

„Ji gali didinti tuos kiekius kiekvieną rytą prieš Ukrainą. Ir natūralu, didindama prieš Ukrainą, ji gali daryti ir įvairias provokacijas. Taip, kad čia šitoje vietoje, aš manau, ir žinutė Vakarams, ir, aišku, bandymas sunaikinti visus įmanomus Ukrainos pajėgumus, civilinius objektus, ir išvarginti visą Ukrainos oro gynybą, kuriai dabar, be abejo, ir resursų irgi trūksta“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ministras: pasieniečiai gali ginklu numušti dronus, bet prieš karinius orlaivius tai neveiksminga

Lietuvos pasieniečiai gali ginklu numušti dronus, tačiau prieš karinės paskirties bepiločius orlaivius kaip „Shahed“ tai nėra veiksminga, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

„Jeigu prireiks, gali, aišku, naudoti ir ginklą. Toks (Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) – BNS) vado įsakymas jau yra patvirtintas, mano žiniomis, ir pasieniečiai, jeigu tai tikrai bus būtina, galės naudoti ginklą. Bet reikia suprasti, kad tokių dronų, kurie skrido į mūsų teritoriją, kurie sukėlė daugiausiai galbūt nerimo, paprastu ginklu nenumuši“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Jeigu prireiks, gali, aišku, naudoti ir ginklą.

Jis pažymėjo, kad pasieniečiai „kiekvieną dieną turi reikalų su dronais“.

„Aišku, ne su kariniais, sakysim, „Shahed“, o daugiau yra tie dronai, kurie naudojami kontrabandininkų permesti tam tikrą krovinį per sieną. Ir kiekvieną dieną jau yra numušami, naudojant radijo elektronines kovos priemones“, – nurodė V. Kondratovičius.

Pasak ministro, pasieniečių pajėgos šiuo metu sustiprintos reaguojant į penktadienį prasidedančias Baltarusijos rengiamas „Zapad“ pratybas.

„Tos pajėgos kartu su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene yra sustiprintos. (...) Tai jeigu prireiktų kažkokių papildomų veiksmų ir mes pamatysime, kad grėsmės didesnės negu dabar, tikrai bus priimami adekvatūs sprendimai“, – pabrėžė ministras.

VSAT antradienį jau skelbė, kad dėl „Zapad 2025“ pratybų vyks aktyvesnis sienų su Baltarusija ir Rusija stebėjimas, patruliavimas, į pagalbą pasitelkiant krašto apsaugos sistemos struktūras ir Šaulių sąjungą.

Tarnyba teigė pratybų metu užtikrinsianti operatyvų reagavimą į galimus „įvairaus pobūdžio incidentus“ tam panaudojant tiek sustiprintas pajėgas, tiek papildomas technines, kriminalinės žvalgybos, kitas priemones.

Diskusijos dėl Lietuvos oro erdvės apsaugos vėl suintensyvėjo po to, kai Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, keliolika dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.

Lenkijos kariuomenė trečiadienį pasmerkė šiuos pažeidimus kaip agresijos aktą.

Lietuvoje vasarą buvo fiksuoti du incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.

Po šių įvykių NATO ekspertai įvertino Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą. Jie šiuo metu rengia analizę, kurią pristatys Aljanso pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui (Aleksusui Grinkevičiui), rugsėjį planuojant jo vizitą Lietuvoje ir susitikimą su Krašto apsaugos ministrė.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.

Incidentai Lenkijoje

Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos sekė situaciją dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, buvo parengta gyventojų perspėjimo sistema.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „vykdoma operacija, susijusi su daugkartiniais Lenkijos oro erdvės pažeidimais“.

Lenkijos kariuomenė trečiadienį kaip „agresijos aktą“ pasmerkė daugybę šalies oro erdvės pažeidimų, įvykdytų per Rusijos ataką prieš kaimynę Ukrainą, ir teigė pastebėjusi keliolika dronų tipo objektų bei kai kuriuos iš jų numušusi.

„Po šiandieninės Rusijos Federacijos atakos Ukrainos teritorijoje įvyko precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas dronų tipo objektais“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė.

„Tai agresijos aktas, sukėlęs realią grėsmę mūsų piliečių saugumui“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Varšuvos pagrindinis Šopeno oro uostas taip pat buvo uždarytas, teigiama JAV federalinės aviacijos administracijos pranešime, kuriame minima „neplanuota karinė veikla, susijusi su valstybės saugumo užtikrinimu“.

NATO narė Lenkija, pagrindinė Ukrainos rėmėja, priglaudė daugiau nei milijoną ukrainiečių pabėgėlių ir yra pagrindinis Vakarų humanitarinės ir karinės pagalbos karo nuniokotai šaliai tranzito punktas.

Rusijos dronai ir raketos per trejus su puse metų trunkantį karą kelis kartus kirto NATO narių Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.

Praėjusį mėnesį Varšuva pranešė, kad Rusijos karinis dronas įskrido į jos oro erdvę ir sprogo dirbamoje žemėje rytų Lenkijoje. Šį incidentą ji pavadino provokacija.