Nebūtų Laisvės partijos?

Žinoma, vienintelė objektyvi rinkėjų nuomonės išraiška – rinkimai, o jų rezultatus sociologams žmonių išsakytos pozicijos ne visuomet tiksliai atitinka. Tuo negali stebėtis, nes juk apklausose beveik trečdalis prisipažįsta nežinantys, už ką balsuos, arba visai neketinantys eiti prie balsadėžių. Daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus renkama pusė Seimo, o kita jau priklauso net daugiau nuo kandidatų asmenybės patrauklumo nei nuo jų partiškumo. Be to, apklausose nurodoma 3 proc. paklaida. Vis dėlto apklausos rodo partijų vektoriaus kryptį – aukštyn jos ar žemyn.

Lyginant pernai spalio 10 d. daugiamandatėje apygardoje rinkėjų partijoms padalytus balsus su Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" naujausios apklausos duomenimis (pagal apsisprendusiuosius, už ką balsuotų) skirtumas, kad dabar į Seimą patektų nebe šešios, o penkios partijos – Laisvės partijai (LP) iki 5 proc. barjero pritrūktų 0,5 procentinio punkto, "Baltijos tyrimų"/ELTA apklausoje, skaičiuojant balsuojančiuosius, LP nedaug, bet peržengia barjerą. "Spinter tyrimų"/delfi.lt apklausos jai rodo kiek didesnį palankumą, bet daug mažesnį, nei susilaukė rinkimuose.

Beje, ir prieš Seimo rinkimus sociologinės apklausos, kaip ir politologai, šiai naujai partijai tokios sėkmės neprognozavo. "Vilmorus" apklausoje pernai liepą iki kartelės rinkimų debiutantams šiek tiek trūko – už juos sakėsi balsuosią 4,7 proc. Bet po ryškiaspalvės rinkimų kampanijos spalį daugiamandatėje apygardoje jie laimėjo beveik dvigubai – net 9,1 proc. balsų ir tapo didžiausia rinkimų staigmena.

Vėliau "Vilmorus" apklausose LP buvo pakilusi beveik iki 7 proc., bet dabar jų rėmėjų vėl mažėja. "Per rinkimus už šią partiją žmonės balsavo gal dėl kitų žadėtų laisvių. Bet dėl LGBT, Stambulo konvencijos, lyčiai neutralios partnerystės daug žmonių konservatyvūs, tad šių klausimų kėlimas reitingų neprideda nei LP, nei kitoms valdančiosioms partijoms", – mano "Vilmorus" direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys.

Nors dabar LP reitingai nukritę, bet tai nereiškia pralaimėjimo: reitingai – kintantis dalykas.

Visuomenės požiūris į šią vos porą metų gyvuojančią partiją poliarizuotas, kaip poliarizuota ir visuomenės nuomonė tais klausimais, kuriuos ji kelia. Bet, primena Generolo Jono Žemaičio karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė, LP – jaunimo partija, o jaunimas tolerantiškesnis: "Dabar madinga toleruoti visas mažumas, nesvarbu, kokias – rasines, tautines ar seksualines, tad ši tendencija palanki LP. Įdomūs, išradingi jos veiksmai gali kažką piktinti, bet nemažai žmonių ir pritraukia. Nors dabar LP reitingai nukritę, bet tai nereiškia pralaimėjimo: reitingai – kintantis dalykas."

Pasak politologės, ar LP sėkmė rinkimuose buvo vienkartinė, priklausys ir nuo šalia esančių konkurentų. Lietuvoje būdingas strateginis balsavimas – balsuoti už tuos, kurie gali laimėti. Jei stiprės Liberalų sąjūdis (LS) – didžiausias LP konkurentas dėl liberalių pažiūrų rinkėjų ar Socialdemokratų partija (LSDP), kuri taip pat kelia žmogaus teisių klausimus, LP rinkėjų gali sumažėti. Naujausioje "Vilmorus" apklausoje, jei Seimo rinkimai vyktų šiandien, LS sulauktų didesnės sėkmės nei prieš metus: anuomet daugiamandatėje apygardoje ši partija laimėjo 6,8 proc. balsų, dabar už juos balsuotų 8,2 proc., o socialdemokratai net laimėtų rinkimus.

Neuždirbtas: pasak V.Gaidžio, trejetuke esančios TS-LKD ir LVŽS – esama ir buvusi valdančioji, tad žmonės ieško alternatyvų. Bet LSDP kol kas nieko nepadarė, tik išsirinko naują lyderę. Jų reitingas nėra pelnytas darbais. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Lyderiai būtų kiti

Jei rinkimai būtų šiandien, vertinant pagal "Vilmorus", "Baltijos tyrimų" ir "Spinter tyrimų" apklausas, Seime gerokai pasikeistų partijų mandatų proporcijos. Pernai rinkimuose tebuvę ketvirti su 9,3 proc. balsų, dabar, "Vilmorus" duomenimis, socialdemokratai būtų lyderiai – už juos balsuotų 23,7 proc. "Baltijos tyrimų" ir "Spinter tyrimų" apklausos pergalę rodo Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

LSDP šovė į aukštumas, kai pirmininke išsirinko visuomenėje populiarią Viliją Blinkevičiūtę. Jau pirmą mėnesį ji partijos reitingus pakėlė 5,1 procentinio punkto. Palyginkime: jos pirmtako Gintauto Palucko pirmas mėnuo LSDP atnešė 1,4 proc. punktų minusą. Yra partijų, pavyzdžiui, Darbo (DP), kurios net šešių lyderių pasikeitimo elektoratas nepastebėjo, bet septintas sumušė rekordus: Viktorui Uspaskichui 2018 m. grįžus jai vadovauti šios partijos reitingai per mėnesį  šovė 5,7 proc. punktais aukštyn.

Kitų partijų pirmininkų pasikeitimas sutiktas nuosaikiai: tapęs konservatorių lyderiu Gabrielius Landsbergis jų rėmėjų skaičių iš karto padidino 2,9 proc. punktais, o Liberalų sąjūdžio nauja vedle išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen – 2,7.

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus, renkant naują pirmininką vertinama ne tik kandidatų veikla partijos viduje, bet ir tai, kad naujas lyderis bus partijos veidas, sveriama, kas gali labiau patempti visą partiją per rinkimus. Apklausos rodo, kad socialdemokratų pasirinkimas buvo išmintingas. Vis dėlto, pabrėžia politologas, naujo pirmininko išrinkimas – dar ne viskas. Rinkimų programą dar reikia įgyvendinti praktikoje.

Tad kiek naujos lyderės žvaigždė palaikys ir visos partijos sėkmę, galų gale, kiek ji pajėgs pakeisti partiją, darbais įtikinti visuomenę, kad tai tikroji kairioji alternatyva, dar bus matyti. O kol kas sociologas V.Gaidys visų pirma akcentuoja ne LSDP iškilimą, kiek kitų dviejų iš lyderių pozicijų išstumtų partijų problemas. TS-LKD – centrinė valdančioji partija turi spręsti daug problemų – COVID-19 pandemijos, o dar užgriuvo ir nelegalūs migrantai. LVŽS taip pat neseniai buvo valdžioje, irgi patyrė problemų valdydama pandemiją, o dabar joje akivaizdūs vidiniai nesutarimai.

"Kitos dvi partijos trejetuke – buvusi ir esama valdančioji, tad žmonės akivaizdžiai ieško alternatyvų. O socialdemokratai valdžia daug metų nesusitepę. Bet jie kol kas nieko nepadarė, tik gegužę suvažiavime išsirinko naują pirmininkę. Jų reitingas nėra uždirbtas darbais, remiasi gal kažkokiais prisiminimais, kaip aukštai anksčiau buvo ši partija", – teigia V.Gaidys.

Beje, dabartiniams socialdemokratams dar toli iki jų pirmtakų aukso amžiaus: 2013-aisiais partijos reitingas siekė beveik 42 proc.

Klausimas: V.Blinkevičiūtė smarkiai pakėlė soicialdemokratų reitingus, bet ar ilgam? P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Valdantieji – žemyn

TS-LKD, ryškiai pirmavę Seimo rinkimuose – daugiamandatėje pelnę beveik ketvirtadalį visų rinkėjų balsų (24,9 proc.), "Vilmorus" ir "Baltijos tyrimų" apklausose tik treti. "Vilmorus" apklausoje juos palaikė 19,5 proc., beveik 10 proc. punktų mažiau nei balandį (29,2 proc.).

"Valdančioji partija reitinguose visuomet ima kristi, ir taip vyksta visame pasaulyje. Laimėję valdžią politikai susiduria su problemomis, kurias reikia spręsti, o sprendimai ne visiems patinka. Tad ir TS-LKD atveju, nors nebuvo korupcinių skandalų ar kad sau atlyginimus pasikeltų, bet ne visiems patinka, kaip jie sprendžia krizines situacijas, o jų daugybė", – sako V.Gaidys.

LVŽS, 2016-ųjų Seimo rinkimuose sutriuškinusią varžovus ir laimėjusią 54 mandatus iš 141, iš karto po rinkimų "Vilmorus" apklausose vis dar rėmė įspūdingas skaičius žmonių – net 45,4 proc. apklaustųjų, tačiau po metų tokių jau buvo likę 20,5 proc. O tuomet opozicijoje likę konservatoriai po rinkimų praėjus metams jau buvo išsiveržę į partijų reitingų viršūnes (24,7 proc., paskui perkopė ir 31 proc.) ir gerokai lenkė savo pagrindinius varžovus.

Dabar LVŽS irgi aplenkusi rinkimų favoritais buvusius konservatorius: už ją dabar balsuotų 23,2 proc., 3,7 procentiniais punktais daugiau nei už TS-LKD.

Dabartinio opozicijos susitarimo LVŽS partneriai "darbiečiai" naujausioje "Vilmorus" apklausoje – ketvirti: jie sulaukė 8,8 proc. apklaustųjų paramos (Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje buvo laimėję 9,4 proc.).

Tad visuomenės simpatijų lyderiai per metus pasikeitė, ir jei rinkimai būtų šiandien, gal būtų ir kita valdančioji dauguma. Jei, žinoma, dabar susiskaldžiusios opozicijos partijos sugebėtų susitarti. Bet valdžia, kaip žinoma, tam geras cementas.

Situacija: pagal dabartines apklausas, Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija net nepatektų į Seimą. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Pavadinimas traukia

Seimo barjero neperžengusi, bet kelis mandatus vienmandatėse apygardose laimėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, apklausų duomenimis, ir dabar nepatektų į Seimą. Tačiau, kaip žinoma, sėkmę ar nesėkmę jai lemia keli regionai, tad nacionalinėse sociologinėse apklausose jos rodikliai neatspindi rinkimų rezultatų.

Kita rinkimuose nesėkmę patyrusi partija – Socialdemokratų darbo – jau persivadino į Regionų. Už ją dabar balsuotų 4 proc., kiek daugiau nei prieš mėnesį ir daugiau nei Seimo rinkimuose, kur ji pelnė 3,17 proc. balsų.

Naujausioje "Vilmorus" apklausoje šios partijos pavadinimas dar nebuvo pakeistas, bet jau buvo nurodyta naujo pirmininko – Jono Pinskaus, nebe Gedimino Kirkilo pavardė. Bet, pastebi V.Gaidys, nieko reikšmingo tai nepakeitė.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį sociologas, vadinamuosiuose regionuose – rajonų centruose, kaime – rinkėjų daug, jie pagal daug parametrų atsilieka nuo Vilniaus, tad tikrai turi galimybę suformuoti savo reikalavimus. "LVŽS – taip pat ne sostinės, o regionų partija, bet pats pavadinimas "valstiečiai" ir "žalieji" – nesuvokiamas derinys, o Regionų – iš karto aišku. Pagal sumanymą tai perspektyvi partija. Bet ar ką padarys, jau kitas klausimas", – sako V.Gaidys.

Neatsimenu, kad iš 24 vertinamų politikų dauguma turėtų neigiamą vertinimų balansą ir tik keturi teigiamą.

J.Novagrockienė primena, kad nė vieni atskilėliai nuo pagrindinės partijos ilguoju laikotarpiu nepasiekė žymesnio rezultato. "Socialdarbiečiai" susikūrė skilus LSDP. Bet, pasak politologės, nors Regionų partija marga, bet, jei ji bus nukreipta į regionų problemų sprendimą, gali tapti konkurente LVŽS.

Naujasis partijos pirmininkas J.Pinskus sako, kad jau pats pavadinimas įpareigoja rūpintis regionais, atskirties mažinimu visais aspektais – infrastruktūros, sveikatos apsaugos, švietimo. "Regionuose labai daug problemų – atskirtis didėja, Vilnius pilnėja, regionai tuštėja. Turėsime darbo", – neabejoja J.Pinskus. Pasak jo, partija gausėja ir stipriai, ateina nauji žmonės, steigiasi nauji skyriai, atsikuria prigesę. Anksčiau skyrių buvo tik 38, o pagal naujus partijos įstatus dabar jie steigiami pagal rinkimų apygardas.

"Visiems labai patinka pavadinimas, žmonės džiaugiasi, kad kažkas rūpinsis regionais", – teigia J.Pinskus. Jis tikisi, kad pagausės ir Regionų frakcija Seime, kurios seniūnu jis yra, o gal kai kas iš frakcijos įstos ir į jų partiją. Dabar frakcijoje – trys į Seimą išrinkti kaip "socialdarbiečiai" ir dar šeši parlamentarai.

Visuomenė nusivylusi

Likusi pusė iš šešiolikos Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų apklausose patenka į skyrelį "Kitos partijos". Apklausti respondentai, jei neranda savo favoritų pavadinimo tarp išvardytų parlamentinių partijų, patys sako, už ką jie balsuotų. "Bet kad kuri partija kartotųsi dažniau už kitas, to nėra. Pavyzdžiui, kai parlamente buvo nelikę DP, tarp "Kitų partijų" ji buvo aiškiai matoma, o dabar tokių nėra", – lygina V.Gaidys. Tiesa, žmonės ieško Šeimų maršo organizatorių, bet jie nėra politinė partija.

Pasak sociologo, nauja tendencija, kad norinčiųjų balsuoti už neparlamentines partijas per kelis pastaruosius mėnesius padidėjo maždaug nuo 2 proc. iki 5,4 proc.

Nauja ir tai, kad nesvarbu – valdančiosios partijos ar nevaldančiosios atstovas, ministras ar ne, bet tik keli politikai turi teigiamų vertinimų balansą. Tiesa, laikotarpis, kai vykdyta apklausa – liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia – buvo įkaitusi: nelegalių migrantų buvo maksimumas, daug neaiškumo, kaip bus toliau, nes mūsų valstybės siena kiaura, o dar tuo pačiu metu daug pareiškimų griežtinti taisykles dėl skiepijimosi.

"Neatsimenu, kad iš 24 vertinamų politikų dauguma turėtų neigiamą vertinimų balansą ir tik keturi teigiamą. Tai rodo nusivylimą, poreikį teigiamai nuteikiančio žmogaus, politinės jėgos. Nors pagal Statistikos departamento skelbiamus rodiklius, pavyzdžiui, pasitenkinimą ekonomine padėtimi, tikėjimą ateitimi, ekonominė pusė vertinama gerai, kitkuo žmonės labai nusivylę", – į visuomenės lūkesčius atkreipia dėmesį V.Gaidys.

Partijų rėmėjų proporcijos 2020 m. Seimo rinkimuose ir dabar

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 24,9 19,5

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 17,4 23,2

Darbo partija 9,4 8,8

Socialdemokratų partija 9,3 23,7

Laisvės partija 9,1 4,5

Liberalų sąjūdis 6,8 8,2

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 4,8 2,7

Regionų (anksčiau – Socialdemokratų darbo) partija 3,2 4

Seimo 2020 m. rinkimų daugiamandatėje apygardoje gauti balsai (proc.) 

Apklausa: balsuotų, jei rinkimai vyktų šiandien (proc.)

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija, "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausa, 2021 m. rugpjūtis