Būsimi vicemerai

Kauno rajoną vėl valdys socialdemokratai, tačiau didelė jų dalis – ne tie, kuriems pakaunės rinkėjai atidavė daugiausia balsų. Iš 21 laimėjusio mandatą taryboje dirbs tik pusė. Šeši atsisakę mandato – iš pirmo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) dešimtuko, pagal reitingą pelnę aukščiausius rinkėjų įvertinimus. Atsilaisvinusias vietas užpildys dubleriai, o kai kuriais atvejais – dublerių dubleriai ar net šių dubleriai.

„Pagal naują įstatymą mano pareigybė bus nesuderinama su tarybos nario mandatu“, – kodėl atsisakė mandato, aiškina ligšiolinis vicemeras Antanas Nesteckis. Pasak jo, partijos skyrius priima sprendimus ir dėl kandidatų iškėlimo, ir kas užims kokias pareigybes, o jis vėl numatytas į vadovaujamąjį postą, todėl pagal naują Rinkimų kodeksą nebegali būti ir tarybos nariu.

Nauja: „Pagal naują įstatymą mano pareigybė bus nesuderinama su tarybos nario mandatu“, – kodėl atsisakė mandato, aiškina ligšiolinis Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Tokia pati priežastis išstūmė iš naujos kadencijos tarybos ir dar kelis LSDP sąrašo pirmojo dešimtuko politikus. Tai nestebina, mat jame buvo surašyta visa ligšiolinė valdžia: dar vienas vicemeras Paulius Visockas, savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius, jo pavaduotojai Mantas Rikteris ir Rūta Černiauskienė, mero patarėja Raminta Popovienė

Pagal Rinkimų kodeksą savivaldybių tarybų nariais negali būti ne tik meras, jo politinio pasitikėjimo tarnautojai, taip pat ir vicemerai, savivaldybės darbuotojai, bet ir savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai, valstybės įstaigų vadovai, kurių veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, Seimo ir Vyriausybės, Europos Parlamento nariai.

Dublerių dubleriai

Galima rasti argumentų, kodėl į sąrašus įtraukiami būsimi vicemerai ar administracijos vadovai, – taip partija ar politinis komitetas pristato būsimą komandą, jei pavyks laimėti rinkimus, o jei nelaimės, jie dirbs taryboje. Tačiau mero komandos ar savivaldybių administracijos postų keletas, o mandatų vien Kauno rajone atsisakė jau keturiolika asmenų.

Atrodytų, mistika, kaip per kelis mėnesius dingsta noras būti vietos valdžioje, juk be paties žmogaus valios kokiu apgaulės būdu įrašyti į rinkimų sąrašą neįmanoma. Čia mistikos mažiau nei šiokio tokio rinkėjų mulkinimo, nes buvo akivaizdu, kad dėl darbo taryboje, beje, neetatinio, savivaldybės įstaigų vadovai darbo nemes, o ir posto, ir tarybos mandato turėti neleidžia įstatymas.

Štai mandato atsisakęs Laurynas Dilys – Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius, Šarūnas Pikelis – Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnas, priešpaskutinė Laura Kimantienė – Mastaičių-mokyklos daugiafunkcio centro direktorė, Snieguolė Navickienė – Viešosios įstaigos Raudondvario dvaras direktorė.

Tiesa, viena išimtis yra: į tarybą išrinkta Zapyškio seniūno pavaduotoja Monika Kiaušaitė nutarė atsisakyti pareigų ir pasirinko darbą taryboje.

Beje, L. Kimantienė ir S. Navickienė sąraše buvo priešpaskutinė ir paskutinė. Būnant sąrašo pačiame gale sėkmė gali būti netikėta, tad žmogus gal nesijaučia pasirengęs imtis politikos karjeros. Vis dėlto jokia naujiena, kad tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimuose dėl paskutinės vietos sąraše varžomasi beveik kaip ir dėl sąrašo pradžios, nes rinkėjai neretai juos reitinguoja iki aukštumų, leidžiančių laimėti mandatą.

Kadangi Kauno rajono socialdemokratai į sąrašo pradžią surašė daug einančių pareigas savivaldybėje ar vadovaujančius jos įstaigoms asmenų, sąrašas gerokai pasislinko. Tačiau ir toliau jame buvo nemažai tokių, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario. Taigi maža to, kad rinkėjų pirmojo pasirinkimo politikus pakeitė dubleriai, šiuos pakeitė dublerių dubleriai ar net šių dubleriai. Štai R. Černiauskienę turėjo pakeisti Gediminas Pupinis, bet jis – Babtų seniūnas, tarybos nariu būti negali. Tad mandatas turėjo būti perduotas Margaritai Venslovienei, bet ji – savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja. Pagaliau iš ketvirto karto atsirado, kas gali būti tarybos nariu – rajono Priešgaisrinės saugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Žandaras.

Akivaizdu, kad Seimo nario mandato nė vienas nekeis į tarybos, tai rinkėjų apgaudinėjimas bandant patempti partijos sąrašą garsia pavarde.

Užstatas – dvigubas

Kyla klausimas, kodėl tokia gausi partija kaip LSDP į sąrašą, ypač jo pirmą dalį, įrašo tiek daug žmonių, kuriems dėl mandato taryboje reikėtų atsisakyti ligšiolinio darbo, nors to jie nė neketina daryti? Ar vis dėlto tai nėra rinkėjų apgaudinėjimas? Ar partijos bičiulių aktyvo didžioji dalis įdarbinta savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovais?

LSDP atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas pabrėžia: „Būti renkamam – konstitucinė teisė. Tačiau įstatymo leidėjas yra sukūręs ribojimų, kad viešąsias paslaugas įgyvendinančių institucijų vadovai negali būti ir tarybos nariai, priimti sprendimus, kurie darytų įtaką jų darbui. Ribojimas išreiškiamas ir užstato dydžiu – jis dvigubai didesnis nei kitų, du vidutiniai mėnesiniai atlyginimai. Tad, jei toks asmuo išrenkamas ir atsisako mandato, prarandama nemenka suma – 3 196 eurai.“

Jo nuomone, įtraukti į sąrašą asmenis, einančius pareigas, nesuderinamas su tarybos nario, nėra rinkėjų apgaudinėjimas. Pasak jo, juk tie, kurie gavo pasitikėjimą, dirba viešosiose įstaigose ir kuria tą gėrį, kurį turi įgyvendinti savivalda, o įstatymai jiems kandidatuoti nedraudžia. Rinkėjai turi galimybę susipažinti su visų kandidatų biografijomis, tad žino, kokias pareigas jie eina.

„Anksčiau mokyklų direktoriai galėjo būti tarybų nariai, bet įstatymas buvo pakeistas. Gal būtų galima grįžti prie svarstymų, kad ir viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų vadovai galėtų būti tarybos nariais? Tačiau tai jau Seimo kompetencija“, – svarsto J. Pankauskas.

Strategija – apgauti?

Kauno rajono rinkėjus kiek apgavo ir liberalai. Partijos sąrašui patikėjo vadovauti Seimo nariui Viktorui Pranckiečiui, bet nelaimėjęs mero rinkimų jis nepanoro Seimo nario mandato iškeisti į vietos tarybos.

Elgesys: pralaimėjęs mero rinkimus V. Pranckietis nepanoro Seimo nario mandato iškeisti į vietos tarybos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ir toks jis buvo ne vienintelis. Į tarybas buvo išrinkta dvylika Seimo narių, bet nė vienam jų rinkėjų valia nebuvo svarbi.

„Pagal naują teisinį reguliavimą nei savivaldybės administracijos direktoriai, nei vicemerai negalės būti tarybos nariais, tad jei jie buvo išrinkti į tarybą ir atsisakė mandato, neįžvelgiu rinkėjų apgavystės, nes jie ir toliau dirbs savivaldybėje eidami administracines pareigas. Akivaizdu, kad Seimo nario mandato nė vienas nekeis į tarybos, ir tai rinkėjų apgaudinėjimas bandant patempti partijos sąrašą garsia pavarde“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius, beje, buvęs Šiaulių miesto vicemeras.

Kad ir Aurelijaus Verygos atvejis: kandidatavo ne tik į Kauno miesto merus, bet buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo į tarybą lyderis. „Be A. Verygos klausimas, ar Kaune būtų buvusi „valstiečių“ frakcija. Neišrinktas meru jis nepanoro dirbti ir taryboje. Arba Klaipėdoje Seimo narys Remigijus Žemaitaitis „Laisvę ir teisingumą“ atvedė į tarybą, bet nelaimėjęs mero rinkimų pasitraukė ir iš tarybos“, – vardija D. Griškevičius. Tokių Seimo narių yra ir daugiau.

Neiškeitė: būti LVŽS sąrašo Kauno mieste lyderiu patikėta Seimo nariui A. Verygai. Nelaimėjęs mero rinkimų, jis nepanoro Seimo nario mandato iškeisti į vietos tarybos. Taip pasielgė dar vienuolika Seimo narių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Yra ir etatinių mandatų atsisakytojų. Štai LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis buvo išrinktas į Šiaulių rajono tarybą, bet atsisakė joje dirbti, beje, ir ne pirmąkart. 2020-aisiais jis atsisakė Seimo nario, 2014-aisiais – europarlamentaro mandato.

Šįsyk jis teisinosi sąraše buvęs paskutinis, nelabai tikėjosi, kad rinkėjai reitinguos taip aukštai, kad patektų į tarybą. Rinkimuose dalyvavęs, nes rodė solidarumą savo komandai Šiaulių rajone.

„Žmonės vis tiek už jį balsuoja. Nesuprantu, kaip galima balsuoti už žmogų, kuris nuolat atsisako jam rinkėjų suteikto mandato. Toks politinių partijų sprendimas“, – apgailestauja D. Griškevičius. Jis primena, kad „Vardan Lietuvos“ priėmė sprendimą, kad negali apgaudinėti rinkėjų, ir tokių atvejų, kad jų frakcijos Seimo narys dalyvautų rinkimuose, būtų išrinktas, bet atsisakytų mandato, nebuvo.

Kai kuriems mandato jau teko atsisakyti dėl kilusių skandalų. Į Šakių rajono savivaldybės tarybą išrinktas LVŽS atstovas Vaidas Zimnickas paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) panaikinti jo mandatą, kai jam buvo pateikti įtarimai dėl galimo balsų papirkimo.

Ir partijos, ir komitetai

Iki Kauno rajono rekordo pagal atsisakiusiuosius mandato dar iki pirmo posėdžio kitos savivaldybės gerokai atsilieka. Po penkis tokius politikus yra Molėtuose ir Zarasuose (šiose tarybose – po 21 narį), po keturis – Šiaulių mieste (31), Klaipėdos rajone (27), Elektrėnuose, Švenčionyse ir Utenoje (po 25).

Daugiausia jų – per 20 atsisakė LSDP atstovai, bet jie kitas partijas gerokai lenkia ir pagal laimėtas vietas tarybose – jų laimėjo net 358. Keliolika mandatų atsisakė LVŽS atstovai.

Partijoms nenusileidžia ir komitetai: jiems atstovaujantys iš viso laimėjo 183 mandatus, bet per 20 jų dirbti tarybose nė nepradėjo.

Neatmetama tikimybė, kad dar vienas pliūpsnis mandatų bus grąžinta jau po naujos kadencijos tarybų starto suformavus merų komandas ir savivaldybių administracijas. Pasak J. Pankausko, dabar dar tik formuojasi koalicijos, ne visur aišku, kas taps vicemerais, administracijos direktoriais, tad neskubama atsisakyti mandatų. Juolab mandato susigrąžinimo procedūra gana sudėtinga: jį galima atgauti, jei kas iš esamų tarybos narių jo savo valia atsisakytų.

Palyginti su ankstesniais rinkimais, ar tie 110 atsisakytų mandatų daug ar mažai, sunku, nes šiemet pirmąkart galioja naujas rinkimų teisinis reguliavimas. Po kiekvienų rinkimų nebenorinčių mandato susidaro triženklis skaičius.

Jau po pirmojo posėdžio, kaip suskaičiavo VRK, iš viso per ketverius metus ligšiolinės kadencijos savivaldybių tarybose pasikeitė 261 narys. Vienintelėje Alytaus rajono savivaldybėje dirbo tie patys politikai, kuriuos prieš ketverius metus išrinko rinkėjai.

Nubausti gali rinkėjai

Po kiekvienų rinkimų kyla diskusijų, kaip sumažinti tokį rinkėjų klaidinimo ar net apgaudinėjimo mastą. Yra manančių, kad reikėtų grįžti prie didesnio rinkimų užstato keliant kandidatus, kurie eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario. Iki pernai priimant Rinkimų kodeksą už kiekvieną tokį kandidatą reikėjo pateikti dešimties vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatą, dabar jis sumažintas iki dviejų, tai yra dvigubai daugiau nei kitiems kandidatams.

„Tačiau tai apribotų tuos, kurie iš tikrųjų nori dalyvauti rinkimuose ir, jei būtų išrinkti, pasiryžę dėl mandato atsisakyti pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario. Jie negalėtų rizikuoti didelėmis sumomis. Didžiosios partijos, kurios turi didelį finansinį resursą, gali sau leisti sumokėti, kad ir kiek tų tūkstančių reikėtų, nes taip pritraukia balsų ir gauna daugiau vietų taryboje. Mažesnėms partijoms didesnis užstatas būtų nepakeliama našta, apribotų jų galimybę kandidatuoti rinkimuose“, – mano D. Griškevičius.

Nors Seimo narių tempiami sąrašai vietos rinkimuose – akivaizdus rinkėjų mulkinimas, to irgi įstatymais neuždrausi. Pasak D. Griškevičiaus, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad negalima varžyti piliečio teisės kandidatuoti, tuščios kalbos siūlyti apriboti galimybę kandidatuoti Seimo ar EP nariams.

Tad belieka tikėtis, kad partijos jaus atsakomybę rinkėjams ir jų neapgaudinės siūlydami žvaigždžių ar populiarių politikų, kurie rinkėjų jiems patikėtą mandatą iš karto išmeta.

D. Griškevičiaus įsitikinimu, partijas priimti atsakingus sprendimus labiausiai skatintų rinkėjų kritiškas požiūris į tokius politikus, kurie atsisako mandatų, ir partijas, kurios rinkėjams siūlo klaidinančius sąrašus. Jei rinkėjai kituose rinkimuose už tai nubaustų, situaciją imtų keisti.

D. Griškevičius pasakoja apie tokį girdėtą siūlymą: jei atsisakai mandato, perleidi jį kitai partijai. Tada atsisakančių būtų minimaliai, o į sąrašus nebūtų deleguojami tie, kurie neketina dirbti taryboje.