„Šiandien (įstatymo projektas – BNS) yra baigtas. Kovo 11-oji, na, buvo nedarbo diena, tai truputėlį įsiterpė, bet jau procedūros toliau visos keliauja, niekas nėra užstrigę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
„Mes iš savo pusės darome viską, kad trečiadienį būtų (Vyriausybės – BNS) posėdyje“, – pažymėjo jis.
Įstatymo projektas ir jo teikimą Seimui numatantis Vyriausybės nutarimo projektas registruotas ketvirtadienį.
Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekte įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas objektui, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę bei atlyginami poligono įrengimo nulemti neturtiniai praradimai.
Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – virš 5 tūkst. eurų išmoką.
Kovo 11-oji, na, buvo nedarbo diena, tai truputėlį įsiterpė, bet jau procedūros toliau visos keliauja, niekas nėra užstrigę.
BNS anksčiau rašė, kad 51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma 22 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus.
R. Kaunas pabrėžė, kad nepriklausomi turto vertintojai nustatydami visuomenės reikmėms numatomo paimti turto vertę neturės atsižvelgti į poligono planus.
„Mes dėsime kriterijų, kad poligonas nedarytų įtakos turto kainai. (...) Tos teritorijos turto vertintojas neturi kreipti dėmesio į tai, kad yra įsteigiamas poligonas ar mokomoji teritorija, ar kažkokie ribojimai atsiranda, o vertinti taip, kad tai būtų sodyba, parduodama visiškai rinkos sąlygomis“, – susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija ketvirtadienį kalbėjo ministras.
Savo ruožtu, frakcijos narys Viktoras Pranckietis siūlė privačią žemę arba mišką gyventojams keisti į valstybinį, nes tai kuriant poligoną leistų sutaupyti „labai daug lėšų“.
Politikas su frakcijos kolega Simonu Gentvilu sausio pabaigoje registravo tai numatančias Žemės įstatymo pataisas.
Pasak R. Kauno, apie tokią atlyginimo formą „galima diskutuoti“, tačiau procedūros turto savininkams atlyginant valstybine žeme būtų ilgesnės, o tai keltų grėsmę gyventojų pasitikėjimui.
„Nes (tokiu atveju – BNS) ne nuo ministerijos priklauso, o nuo visų kitų tarnybų procesų ir taip toliau. Ir tada tarsi atrodys, kad neišpildome žmonių lūkesčių, žmonės pradės erzintis“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
„Kai yra pervedami pinigai, kiekvienas tada turės. Gal jis nebenorės to miško pirkti, gal persigalvos, o jisai jau finansus turės ir galės pats spręsti. Emocija, kai pinigai bus sąskaitoje, gali ir pasikeisti“, – pažymėjo R. Kaunas.
Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ne kartą keitus poziciją dėl poligono palaikymo, ministras taip pat tvirtino tikįs, kad pozicija turi pakankamai balsų įstatymui priimti.
„Bet aš negaliu daryti įtakos žmonių nuomonių pasikeitimui. (...) Visgi, tikiu, kad bendrai Seime mes turėsime užtektinai balsų visam projektui priimti, o ar tų balsų užteks valdančiojoje daugumoje, mes pamatysime“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, poligonas Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
(be temos)
(be temos)