Rumunija tikisi palankaus ES sprendimo dėl įtraukimo į Šengeno zoną dar gruodį

Vilniuje ketvirtadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) sako besitikintis, kad gruodžio pradžioje Bukareštas taps pilnateisiu Šengeno zonos nariu, nors tam dar iš dalies priešinasi kai kurios Europos Sąjungos narės.

„Manau, kad tai yra įmanoma, manau, kad turime pakankamai laiko išspręsti visas problemas. Tiesa, kad kai kuriems mūsų draugams iškilo klausimų, tačiau esame pasirengę bendradarbiauti, pasirengę rasti sprendimus ir toliau dirbti, kad būtų balsuojama gruodžio 8 dieną“, – žurnalistams sakė jis.

Pasak jo, klausimai nėra nauji, tačiau „kai kurias partnerystes reikia sutvirtinti, aptarti kai kuriuos klausimus platesniuose formatuose“.

Pirmininkaujant Čekijai, gruodžio 8 dieną Teisingumo ir vidaus reikalų taryba balsuos dėl visateisio Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos dalyvavimo erdvėje be vidaus sienų kontrolės.

Esame pasirengę bendradarbiauti, pasirengę rasti sprendimus ir toliau dirbti, kad būtų balsuojama gruodžio 8 dieną.

Norint palankaus sprendimo, reikia vienbalsiškumo, tačiau tokiam žingsniui dar priešinasi Nyderlandai ir kai kurios kitos Bendrijos narės. Anot jų, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo paplitimas Bulgarijoje ir Rumunijoje kelia rizikų likusiai Europai.

Europos Komisija praėjusią savaitę paragino Europos Sąjungos Tarybą nedelsiant priimti reikiamus sprendimus, kad Bulgarija, Rumunija ir Kroatija galėtų visapusiškai dalyvauti Šengeno erdvėje.

2011 metais Bulgarija ir Rumunija sėkmingai baigė Šengeno vertinimo procesą. Taryba pripažino vertinimo proceso pabaigą dviejose atskirose Tarybos išvadose, tačiau daugiau kaip 11 metų nebuvo priimtas joks Tarybos sprendimas dėl vidaus sienų panaikinimo.

Kad Kroatija įvykdė prisijungimo prie Šengeno zonos be vidaus sienų kontrolės sąlygas, Taryba patvirtino 2021 metų gruodį.

Nors šioms Balkanų šalims iš dalies jau taikomos Šengeno taisyklės, vidaus sienų kontrolė su jomis nepanaikinta, todėl jos negali naudotis visais privalumais, kuriuos suteikia buvimas Šengeno erdvės dalimi.

Komisijos teigimu, Bulgarija yra įdiegusi tvirtą sienų valdymą, leidžiantį veiksmingą pasienio stebėjimą ir sistemingus patikrinimus. Be to, ji įrodė, kad turi būtinas struktūras, užtikrinančias pagarbą pagrindinėms teisėms ir garantuojančias galimybę gauti tarptautinę apsaugą laikantis negrąžinimo principo.

Tuo metu Rumunijoje kova su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis yra du prioritetai, kuriuos šalis aktyviai įgyvendina, Šengeno informacinė sistema yra gerai įdiegta.

Šengeno erdvė yra didžiausia laisvo keliavimo zona pasaulyje, kurioje šiuo metu dalyvauja 22 ES šalys, tarp jų Lietuva, ir keturios asocijuotosios ne ES šalys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių