„Aš asmeniškai ir norėčiau, ir raginčiau, ir palaikyčiau Ingridos kandidatūrą. Jos lyderystė yra neginčytina ir tai yra patikrinta įvairių rinkimų rezultatais ir pasitikėjimu“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Anot politiko, tai, jog pirmajame rinkimų ture daugiamandatėje apygardoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše daugiausiai pirmumo balsų sulaukė I. Šimonytė, yra jos lyderystės ir visuomenės pasitikėjimo indikacija. Todėl, M. Lingė nemano, kad partija turėtų keisti ideologinę kryptį.

„Ingrida, iš visų Seimo rinkimuose dalyvavusių politikų, yra daugiausiai reitingavimo pelniusi politikė. Nei vienas lyderių nesurinko tiek, kiek surinko Ingrida Šimonytė“, – kalbėjo konservatorius.

Ingrida, iš visų Seimo rinkimuose dalyvavusių politikų, yra daugiausiai reitingavimo pelniusi politikė.

„Matome tam tikro potencialo ir mūsų bendruomenėje, bet skaičiai rodo tą kryptį. Mano požiūriu, šiam etapui tai yra neginčyjamas veiksnys, kuris galėtų partijai kurti stabilumą, nesiblaškymą“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu I. Šimonytė ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė, jog dėl siekio pirmininkauti konservatorių partijai apsispręs po to, kai skyriai iškels savo siūlomas kandidatūras.

P. Saudargas: gali kilti klausimų, ar tęsti dabartinę partijos kryptį

Tuo metu krikdemiškajam partijos sparnui priklausantis europarlamentaras Paulius Saudargas mano, kad skyriai turės nuspręsti, ar partijai reikia keisti dabartinę kryptį ir tapti labiau konservatyvia.

„Turime ieškoti tarp partijos ryškiausių, stipriausių figūrų. Partijos nariai iškels ir žiūrėsime, kas liks toje rinkiminėje kovoje. Manau, kad turėtų kilti klausimas, ar tęsiame tokią kryptį, kokia buvo dabar, ar reikėtų grįžti prie konservatyvesnių pažiūrų. Galbūt bus ir šitas debatas“, – Eltai teigė P. Saudargas.

Politikas neatmeta, kad tarp kandidatų gali atsidurti ir L. Kasčiūno, ir jo paties pavardės. Visgi, pabrėžia europarlamentaras, dėl tolesnių žingsnių reikėtų tartis su „Lietuvos krikščionių demokratų“ bendrija.

„Čia nėra noro klausimas. Šiuo metu esu krikdemiškojo sparno pirmininkas. Padiskutuosime, nuspręsime, jokių variantų neatmetame. Galbūt ar Laurynas Kasčiūnas, ar aš pats būsime kažkur iškelti ir paskui diskutuosime, kaip toliau judėti“, – dėstė P. Saudargas.

„Nesiplėšiu marškinių nuo krūtinės ir nesakau, kad būtinai eisiu į priekį. Bet ir atsakomybės nesikratau. Labai atsakingai diskutuosime su kolegomis, kad turėtume stiprų kandidatą, kuris galėtų laimėti bendrus partijos rinkimus“, – pabrėžė jis.

Pats L. Kasčiūnas savo sprendimą dėl dalyvavimo partijos pirmininko rinkimuose žada pranešti gruodžio mėnesį.

Svarsto, kad gali atsirasti ir daugiau kandidatų

Visgi, M. Lingė sako neatmetantis, kad tarp skyrių iškeltų kandidatų gali atsirasti ir kitų Vyriausybės narių pavardės.

„Manau, kad bus ir Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pavardė, kuri yra ilgametė bendruomenės narė turinti pasitikėjimą, gali būti ir kitų kolegų iš Vyriausybės. Iškeltų kandidatų ratas gali būti platus, o tada jau kiekvienas spręs“, – svarstė politikas.

Kaip skelbta anksčiau, laikinai partijai vadovauti apsiėmusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kol kas sako neketinanti dalyvauti konservatorių pirmininko rinkimuose.

Anot frakcijos seniūno, tarp skyrių keliamų kandidatų staigmenų nebus.

„Nebus kažko labai stebėtino, matysime tuos lyderius, kurie buvo keliami ir į prezidento rinkiminę kampaniją. Tai yra kitos pareigos, bet tai rodo partijos narių pasitikėjimą. Jeigu jau jie buvo keliami į aukščiausias pareigas valstybėje, tai tie žmonės gali būti matomi kaip galintys vesti ir partijos bendruomenę“, – dėstė M. Lingė.

Jam antrino ir Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. Politikas sako neįsivaizduojantis, kad savo kandidatūras galėtų iškelti rinkimuose nedalyvavę bendrapartiečiai.

„Skyriai ir mūsų nariai pirmiausia žiūrės į tuos mūsų politikus, kurie yra gavę aukščiausius reitingus daugiamandatėje apygardoje. Nelengvai įsivaizduoju, kad koks nors rinkimuose nedalyvavęs politikas pareikštų tokius ketinimus“, – pabrėžė J. Razma.

ELTA primena, kad po nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui pasitraukus iš pareigų, vadovavimą konservatorių partijai laikinai perėmė jo pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Naujojo partijos pirmininko rinkimai planuojami sausio mėnesį.

G. Landsbergis sekmadienį vykusiuose rinkimuose pralaimėjo vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje liberalui Simonui Kairiui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, TS-LKD Seimo rinkimuose iškovojo 28 mandatus.