S. Gentvilas keistu vadina sprendimą nesuteikti leidimo Šeimų maršo mitingui

Liberalas nesupranta, kodėl sostinės savivaldybė suteikė teisę organizuoti 7 tūkst. žmonių surinkusį mitingą gegužės mėnesį, kai epidemiologinė situacija buvo sudėtinga ir atsisakė išduoti leidimą dabar, kai Vyriausybė nebetaiko žmonių skaičiaus ribojimo renginiuose.

„Sunku matyti nuoseklumą. Viena vertus, prieš tai leistas mitingas, kuris mus, kaip Vyriausybę, įspaudė į kampą, kai 7 tūkst. žmonių susirinko ir po to negalėjome rasti juridinio pagrindo pasakyti, kad tai buvo nelegalu. Vyriausybė tuomet apsisprendė neberiboti žmonių skaičiaus atviruose renginiuose. O čia kokiais motyvais dabar priimtas sprendimas? Vyriausybė, jau pasakiusi, kad galima iš esmės neberiboti žmonių skaičiaus, o dabar staiga ribojama“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

Vyriausybė, jau pasakiusi, kad galima iš esmės neberiboti žmonių skaičiaus, o dabar staiga ribojama.

Liberalas teigia, kad jam šis sprendimas iš dalies priminė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą praėjusiais metais Lukiškių aikštėje įrengti daug aistrų sukėlusį paplūdimį.

„Man tai truputį primena Lukiškių aikštės konfliktą, kai tu, kaip politikas, supranti, kokie tavo žingsniai poliarizuos ir skaldys visuomenę, bet nesantaiką galima per akimirką įžiebti, taiką reikia kurti mėnesiais. Dažnai tie politikai, kurie paskui kibirkštis vaikšto, po to gali sukelti rimtus gaisrus“, – samprotavo aplinkos ministras.

Politikas teigė suprantąs, kad susibūrimus kartais tenka riboti tuomet, kai kyla reali grėsmė visuomenės saugumui.

„Toleruoti reikia tol, kol netolerancija nenužudo pačios tolerancijos. Mes turime leisti žmonėms išsisakyti, bet jeigu jie peržengia ribą ir pradeda niokoti visuomenę, tai tada reikia įžengti valstybei“, – teigė S. Gentvilas, kartu patikslindamas, kad valstybė gali įsikišti tuomet, kai susibūrimas perauga į smurtą.

„Kai peraugama į smurtą, konkrečius asmeniškus įžeidinėjimus, persekiojimus, grasinimus, kai pažeidžiamas asmens privatumas ir saugumas, tada reikia valstybei įžengti, bet žmonių išsisakymų, kad ir kaip man jie nepatiktų, turbūt nereikia riboti“, – įsitikinęs LRLS frakcijos narys.

Visgi politikas nemano, kad šiuo atveju kyla reali grėsmė kokiai nors konkrečiai žmonių grupei, todėl, jo nuomone, organizuoti antrąjį „Šeimų gynimo maršo“ mitingą sostinės savivaldybei derėtų leisti.

„Aišku, kai kalba eina apie mažumų teises, kaip šiuo atveju, tai dažnai tos mažumos ir būna mažumose, joms tikrai reikia užtikrinti balsą ir stovėti už jas. Čia yra privalu daryti politikams, kurie nori santaikos visuomenėje, nes ne tik dauguma turi spręsti už mažumas, bet mažumos turi būti apsaugotos. Tačiau šiuo atveju, kai iš esmės yra draudžiama pasisakymo teisė, man tai atrodo keista“, – mano S. Gentvilas.

ELTA primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, argumentuodamas, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams nedavė leidimo birželio mėnesį sostinėje organizuoti trijų dienų mitingo, sakė, kad, savivaldybės vertinimu, planuojamas renginys nėra protestas.

„Ne, leidimo jie negavo ir dėl labai elementarios priežasties – reikia dalykus vadinti savo vardais. Joks čia ne protestas ir jokia čia ne Konstitucijos teisė realizuoti savo politines pažiūras. Tai yra politinis festivalis, ir mes negalime sau leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai be kaukių vaikšto ir nesilaiko taisyklių, vėl tas festivalis būtų tęsiamas“, – LRT radijui yra sakęs R. Šimašius.

Į pakartotinį prašymą išduoti leidimą renginiui su mažesniu dalyvių skaičiumi savivaldybė taip pat reagavo neigiamai. Atstovų teigimu, organizatoriai nėra pasiruošę valdyti žmonių srautų.