„Astravo AE išlieka iššūkiu Baltijos šalims ir visam regionui. Projekto status quo nesikeičia – tarptautinių ekspertų išvados lieka neįgyvendintos, tačiau deklaruojami AE paleidimo planai. Lietuva laikosi nekintančios pozicijos. Astravo AE saugos problemos turėtų būti išspręstos iki jai pradedant veikti", – pabrėžė Vyriausybės vadovas. 

Akcentuota, jog svarbu išlaikyti regiono vienybę, siekiant išvengti „nešvarios", pagamintos nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų, elektros energijos patekimo į Baltijos šalių rinką.

Per Baltijos šalių premjerų darbo pietus aptarti pagrindiniai regioninio bendradarbiavimo klausimai, užsienio politikos ir ES aktualijos.

Lietuva laikosi nekintančios pozicijos. Astravo AE saugos problemos turėtų būti išspręstos iki jai pradedant veikti.

Premjeras padėkojo latviams už Latvijos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai metu pasiektą pažangą įgyvendinant bendrus prioritetus. Jis taip pat pažymėjo, kad Estija buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2020-2021 m., tai yra visų trijų valstybių laimėjimas.

Pabrėžta, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su ES per Lenkiją tapo negrįžtamu procesu, tačiau būtina laikytis sutarto grafiko, kad šis strateginis tikslas būtų įgyvendintas jau 2025 m.

Pasak S. Skvernelio, toli pasistūmėta projekto „Rail Baltica" srityje, tačiau, norit laiku ir sėkmingai įgyvendinti šį projektą, reikalinga pakankama ES finansinė parama.

Aptarti kiti aktualūs klausimai: ES aktualijos, transatlantiniai santykiai ir metų pabaigoje įvyksiantis NATO vadovų susitikimas.

Susitikime su Latvijos Seimo pirmininke Inara Mūrniece premjeras pažymėjo, kad Baltijos kelias - aukščiausia Baltijos tautų vienybės išraiška ir prasmingas simbolis, pabrėžė tolesnio trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo visais lygiais ir visose srityse svarbą.

„Šiandien džiaugiamės išskirtine proga, nes kartu minime Baltijos kelio 30-ąsias ir Baltijos Ministrų Tarybos įkūrimo 25-ąsias metines. Didžiuojamės tuo, ką mūsų šalys pasiekė per pastaruosius 30 metų. Išties nuveikėme daug, o mes visos – kartu ir pavieniui – tapome sėkmės pavyzdžiu, kuriuo nori sekti kitos valstybės", – sakė S. Skvernelis.

Sulaukė Latvijos premjeras patikinimo

S. Skvernelis penktadienį sulaukė Latvijos ministro pirmininko Krišjanio Karinio patikinimo, kad Latvija nėra nusprendusi pirkti elektros konkrečiai iš Astravo atominės elektrinės, pranešė Vyriausybės atstovai.

„Latvijos ministras pirmininkas patikino mane, kad jokio sprendimo pirkti elektrą konkrečiai iš Astravo atominės elektrinės Latvijos vyriausybė nepriėmė ir tas atsakymas mane tenkino“, – spaudos konferencijoje Rygoje penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Latvių premjeras pasakė, kad jie pirko iš Rusijos anksčiau, todėl ketina pirkti ir toliau geriausiomis kainomis, bet patikino, kad nebuvo jokios kalbos apie pirkimą specifiškai iš Astravo AE. Mūsų premjerą toks atsakymas tenkina“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Latvių premjeras pasakė, kad jie pirko iš Rusijos anksčiau, todėl ketina pirkti ir toliau geriausiomis kainomis, bet patikino, kad nebuvo jokios kalbos apie pirkimą specifiškai iš Astravo AE.

Jis teigė, kad iki elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 metais elektros srautų pilnai sukontroliuoti bus neįmanoma, todėl gali būti, kad į Lietuvą Astrave pagaminta elektra pateks.

„Klausimas yra, ar pradėjus veikti Astravui, galime sukontroliuoti srautus taip, kaip norėtume. Jie bus sukontroliuoti tik tada, kai būsime pilnai sinchronizuoti. Ir yra mūsų įsipareigojimas, aišku, visų trijų (Baltijos valstybių – BNS), kad jokių pirkimų iš Rusijos ir Astravo tuo metu nebus“, – sakė D. Matulionis.

„O kontroliuoti, iš kur ta elektra yra – iš Astravo, ar Peterburgo – jos gi nepatikrinsi. Tokiu latviai iki 2025 metų turėtų uždaryti visą prekybą su Rusija. Mes neketiname pirkti, bet kaip mes galime pasakyti, kad latviai irgi turi nepirkt? Čia jų suverenus sprendimas“, – teigė jis.

Anot jo, Latvijos premjeras pabrėžė, kad situacijos nereikėtų dramatizuoti.

„Jie kalbasi su Rusija tik dėl pirkimo, būsimų kontraktų iš Rusijos. Tuo pačiu pabrėžė, kad situacijos nereikia labai dramatizuoti, nes vis tiek per Latviją tinklai yra palyginus silpni“, – sakė D. Matulionis.

Latvijos ministerija: nėra būdų atskirti Astravo elektros

Latvijos Ekonomikos ministerija teigia, kad galimybių nustatyti, ar elektra netekės iš Astravo AE, nėra. Ji pažymi, jog Baltijos šalims sinchronizavus tinklus su Europa, Ryga nenumato prekiauti su trečiosiomis šalimis.

Ministerijos atstovė Liga Rozentale (Lyga Rozentalė) BNS teigė, kad teoriškai įmanoma, jog gamintojai Baltarusijoje ir tiekėjai Latvijoje konfidencialiai susitars dėl elektros tranzito per Rusiją į Latviją.

„Turime atvirą elektros rinką, kuri veikia pasiūlos-paklausos principu. Perdavimo sistemos operatorius (Latvijos AST – BNS) matytų tik importuojamos elektros kiekį per jungtį su Rusija, bet mes nežinotume elektros kilmės (ir šiuo metu neplanuojame jos kaip nors atskirti (distinguish) papildomu reguliavimu)“, – BNS sakė ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktoriaus pavaduotoja L. Rozentalė.

„Vis dėlto tokie susitarimai galėtų būti įmanomi net jeigu ir neatvertume sienos su Rusija, nes Suomija taip pat prekiauja su Rusija. Tad prekybos kelias būtų Baltarusija-Rusija-Suomija-Baltijos šalys“, – pridūrė ji.

L. Rozentalė priminė, kad Latvija neturi elektros jungties su Baltarusija, todėl negali prekiauti tiesiogiai su Baltarusijos atomine elektrine.

„Mes turime jungtį su Rusija ir prekybai naudosime ją“, – aiškino Latvijos ministerijos atstovė.

Motyvuodama Latvijos sprendimą pirkti elektrą iš Rusijos, ji teigė, kad priežastys buvo ir ekonominės, ir techninės.

„Lietuvos įstatymas, kuris apribos elektros importą iš Baltarusijos, taip pat ribos ir elektrą iš žemyninės Rusijos (elektrą, kuri tranzitu per Baltarusiją patenka į Baltijos šalis). Tai ne tik pastebimai sumažins elektros energijos srautus, bet, pasak Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus, gali padidinti elektros tarifą vartotojams 5-10 proc., o tai Latvijai nepriimtina“, – argumentavo L. Rozentalė.

Pasak jos, šiuo metu Rygos sprendimas yra galutinis ir AST jau rengia naują pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką: kai tik Lietuva užkirs kelią elektros importui iš Baltarusijos, Latvija atversianti sieną prekybai su Rusija (Latvijos nacionalinėje teisėje pokyčių nebus).

Vis dėlto tai yra laikinas sprendimas, turint omenyje, kad Baltijos šalys planuoja 2025 metais atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa.

„Kalbant apie sinchronizavimą (...) šiuo metu mes nematome būtinybės tęsti prekybą su trečiosiomis šalimis po sinchronizavimo“, – aiškino L. Rozentalė.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šią savaitę sakė BNS, kad Latvijos sprendimų dėl elektros importo iš trečiųjų šalių, galima buvo tikėtis, tačiau tai yra moralinis Lietuvos pralaimėjimas.

Vis dėlto, anot jo, dar nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad Astravo AE elektra nepatektų į regioną – dėl latvių sprendimo vyks techninės diskusijos.

Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuvai nutraukus elektros importą iš Baltarusijos, ji perkels prekybą ties Latvijos siena.

Lietuvos pareigūnai nuogąstauja, kad taip per Latviją į bendrą rinką gali patekti Astravo AE pagaminta elektra. Vyriausybė importą iš šios jėgainės siekia blokuoti, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų.

S. Skvernelis su Latvijos ir Estijos premjerais susitiko penktadienį, minėdamas Baltijos kelio 30-metį.