„Tikrai, tai nėra prioritetai, bet gal kas nors pasidomės. (...) Aš kapstytis niekur nenoriu. Ir nematau priežasties, dėl ko tai turėtų būti slepiama absoliučiai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.  

Politikas paminėjo, kad Seimo narys Kęstutis Vilkauskas yra gavęs atsakymą, kad per paskutinius metus I. Trinkūnaitė ir V. Germanas Seime nėra lankęsi. O jei, anot jo, VAT nekaupia senesnių duomenų, jų ir nebūtų įmanoma surasti.

„Kolega gavęs atsakymą, kad per metus paskutinius nėra buvę“, – sakė politikas.

„Duomenys yra kaupiami tam tikrą laiką. Jeigu tik metus laiko kaupiami, tai jų nebus“, – pridūrė jis.

Antradienį, atsakydama į K. Vilkausko prašymą, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) pranešė, kad per pastaruosius metus „Foxpay“ tyrime figūruojantys Ieva Trinkūnaitė ir Vilhelmas Germanas Seime nesilankė.

Visgi rašte, su kuriuo susipažino ELTA, nėra atskleidžiama, ar šie asmenys parlamente nesilankė anksčiau. VAT teigimu, duomenys apie ankstesnius apsilankymus Seime jau yra ištrinti.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje prokuratūra taip pat areštavo prabangų I. Trinkūnaitės namą bei byloje figūruojančio buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko dirbtuves Šilo gatvėje bei butą S. Skapo gatvėje.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir M. Navickui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams. Tuo tarpu I. Trinkūnaitė ir M. Navickas paleisti už atitinkamai 50 ir 100 tūkst. eurų siekiančius užstatus, jiems pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.