S. Skvernelis: santykiuose su Prezidentūra įmanomi visi scenarijai

Vyriausybės vadovo teigimu, valdančiųjų oponentai, pasitelkę agresyvią strategiją, kelia įtampą ar net siekia manipuliuoti prezidentu, su kuriuo, tikino premjeras, Vyriausybė turi ir sieks toliau išlaikyti gerus santykius.

Visgi premjeras, kalbėdamas apie išsiskyrusias valdančiųjų bei Prezidentūros pozicijas dėl, pirmiausia, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, neatmeta, kad jau 2020 m. pradžioje gali pradėti klostytis įvairūs scenarijai. S. Skvernelio teigimu, į prezidento išreikštą skepsį dėl J. Narkevičiaus bus atsakyta, bet, akcentuoja jis, reikia įsisavinti, kad Lietuva nėra prezidentinė respublika.

"Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti", –Eltai duotame interviu akcentavo premjeras.

S. Skvernelis pripažįsta, kad prezidento Gitano Nausėdos nuogąstavimai ne tik dėl J. Narkevičiaus savarankiškumo, bet ir dėl valdančiųjų siekio nuleisti rinkimų kartelę yra rimti bei girdimi. Kalbant apie prezidento vetuotą įstatymą dėl rinkimų kartelės, akcentuoja premjeras, ypač svarus yra prezidento argumentas, kad negalima keisti žaidimo taisyklių iki rinkimų likus mažiau nei metams. Tačiau, tęsia premjeras, nepaisant to, kaip ir J. Narkevičiaus atveju, pagrindinį toną atsakant į klausimą, ar prezidento pozicija bus išgirsta, turės užduoti valdančioji koaliciją. Taigi, priduria ministras pirmininkas, argumentų galima surasti ir tam, kad siekis prieš rinkimus keisti rinkimų taisykles nėra jau toks ir blogas. "Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi", – akcentuoja jis.

Galiausiai premjeras parašė pažymį daug kritikos sulaukusiam motorinių transporto priemonių registracijos mokesčiui. Nors, pasak S. Skvernelio, dešimtuko šis mokestis ir nevertas, klimato aktyvistės Gretos Thunberg priekaištas "kaip jūs drįstate" valdantiesiems taip pat neturėtų būti taikomas. "Mes išdrįsome", – sako S. Skvernelis, komentuodamas daug kritikos sulaukusį mokestį.

Eltai duotame interviu premjeras taip pat įvertino buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir "valstiečių" lyderio akistatą, užsiminė apie pasirinktą kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus bei, pasak jo, jau parengto nacionalinio susitarimo dėl švietimo esmines gaires.

– Biudžetas Seime sulaukė daugumos pritarimo. Liko neaišku tik tai, ar projektas sugebės praeiti prezidento filtrus. Kartu lieka neatsakytas klausimas dėl dar vieno sukelto lūkesčio – kas bus su dviem ministerijų kėdėmis: Jaroslavo Narkevičiaus, o kartu ir sparnus į Briuselį pakėlusio Virginijaus Sinkevičiaus. Minėjote, kad tiek į vieną, tiek į kitą klausimą po biudžeto bus atsakyta. Į kurį klausimą atsakymą pateiksite pirmiausia?

– Aš manau, kad atsakymai bus (kartu – ELTA) į abu klausimus. Aš esu priėmęs sprendimą dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, jį pristatysiu koalicinei tarybai. Matyt, po to jis bus viešai paskelbtas. Lygiai tas pats yra ir dėl susisiekimo ministro. Mes tikrai apsvarstysime klausimą, nes tai nėra mano vienasmenis sprendimas – visi suprantame kokios pasekmės galimos. Tad ir tai bus pristatyta. Sprendimą aš esu susiformavęs, bet jį turi girdėti ir tos partijos, kurios sudaro koaliciją. Visgi, manau, kad sausio 14-ąją bus atsakyta ir padėti taškai dėl abiejų ministerijų.

– Sausio 14 d. galima tikėtis išgirsti sprendimus tiek dėl vienos, tiek dėl kitos kėdės?

– Esu pilnas optimizmo, kad taip ir bus.

– Grįžtant prie V. Sinkevičiaus klausimo. Kandidatūra, kuri bus siūloma, ar ji atspindės pradėtą brėžti liniją, kad ministras turi turėti politinį užnugarį?

Šiuo metu yra kelios opcijos, kurios dabar gali būti svarstomos. Viena iš opcijų yra, įgyvendinant Vyriausybės programą, sujungti ministerijas. Kita – dėl ministro pasirinkimo. Turime suvokti labai aiškiai, kad nuo sausio 14 d. iki rinkimų kampanijos ir rinkimų pradžios liks nedaug laiko. Tad kažkam naujam mokytis ir daryti karjerą šioje vietoje neliks laiko... Supraskime, kad čia turi ateiti žmogus, kuris jau puikiai žino ir išmano. Todėl neturėtų būti taip, kad (naujasis ministras – ELTA) pirmą dieną tik susipažintų su ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarke, su tuo, kas yra ministerija ir viešasis sektorius bei valdymas. Tad tikrai tokio sprendimo nebus. Bus žmogus, kuris galėtų šiandien pat, tą pačią akimirką pradėti dirbti.

– Tad mažai tikėtina, kad šis žmogus bus jūsų pirmtakas šioje Vyriausybėje?

– Mažai tikėtina.

S. Skvernelis ir ELTOS politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. M. Morkevičiaus /ELTOS nuotr.

– Bet jūs jau esate apsisprendęs dėl kandidatūros?

– Aš apsisprendžiau ką teiksiu, tačiau nevardinsiu kandidatų, kurie gali būti. Juo labiau, kad su pačiu ponu Butkevičiumi pokalbio nebuvo. Žinau, kokie signalai per viešąją erdvę yra, – jeigu siūlytų, aš kalbėčiau, svarstyčiau... Bet kol kas niekam iš personalijų jokių pasiūlymų nėra pateikta.

– Užsiminėte apie ministerijų susijungimą. Tai gali būti realizuota dar šioje Vyriausybėje?

– Žinoma, šioje kadencijoje tai gali būti realizuota.

– Jūs manote, kad esama situacija reikalauja ministerijų sujungimo. Nuomonės šioje vietoje išsiskiria. Yra sakančių, kad valstybei svarbūs energetikos klausimai dar nėra išspręsti.

– Žinoma, negalima kalbėti, kad energetikos klausimus nuleisime kažkur žemiau ar į kitą vietą. Energetikos klausimai yra labai aktualūs ir svarbūs. Tačiau čia jau ne vien ministerijos klausimas. Energetikos ministras, manau, yra vienas stipriausių ministrų, vienas iš stipriausių šioje Vyriausybėje, visomis prasmėmis ir tą temą jis puikiai toliau neš.

– Tad sausio 14 d. gali būti pateiktas pasiūlymas ir dėl ministerijų sujungimo?

– Aš manau, kad išplėstinėje koalicinėje taryboje (bus pasiūlyta – ELTA) priimti sprendimus. Vėlgi, tai nėra vien mano sprendimai. Vyriausybė nedirba vakuume, yra bendri sprendimai. Juo labiau, kad ši Vyriausybė po liepos mėnesio buvo suformuota remiantis kitais, nei iki tol buvo, principais. Jeigu iki tol buvo ne politikų Vyriausybė, tai dabar yra delegavimai, yra tam tikri susitarimai, kokia politinė jėga prisiima atsakomybę. Dėl to aš turiu kalbėtis, tartis, ieškoti kompromisų su tomis jėgomis, kurios sudaro koaliciją.

– Tos politinės jėgos – frakcija "Lietuvos gerovei" – reiškia kokias nors aspiracijas?

– Tikrai nereiškia, reikia suprasti, kad tai yra tik frakcija. Mes laukiame (frakcijos "Lietuvos gerovei" – ELTA) sprendimų, kurie turėtų transformuotis į politinę partiją. Tačiau kol kas matome, kad ir suvažiavimas, kuris turėjo įvykti, jis neįvyko. Man visgi norisi išgirsti kokia tos frakcijos ateitis, ar ji virs į politinę partiją, ar bus kažkokie kitokie sprendimai. Šie klausimai yra svarbūs.

– Grįžkime prie ministro J. Narkevičiaus. Nors jūs ir sakote, kad tai nėra kertinis klausimas – biudžeto klausimas, pasak jūsų, buvo kur kas svarbesnis. Bet visgi, negalite nuneigti, kad ši situacija įsilieja į platų politinį kontekstą. Prezidentas sukritikavo J. Narkevičių, pareiškė nepasitikėjimą ir ministro nebekritikuoti jis tiesiog nebegali. Opozicija ir oponentai taip pat negali kitaip elgtis – tik kritikuoti. Braižomi įvairūs scenarijai: sakoma, kad prezidentas per mažai kritiškas, per mažai reiklus. Savo ruožtu keliami ir klausimai, kodėl jūs delsiate priimti sprendimą, gal kažką slepiate, gal norite nukreipti dėmesį...

– Tokių sąmokslo teorijų yra tikrai pilna, tačiau aš nei delsiu, nei laukiu... Aš norėjau, kad būtų kuo greičiau. Galvojome, kad dar pavyks tarpušvenčiu surinkti išplėstinę tarybą, bet baigėsi Seimo sesija ir šiandien yra kiti prioritetai. Biudžetas buvo svarbiausias ir aš džiaugiuosi, kad mums pavyko jį su milžinišku Seimo narių palaikymu priimti. Tai yra labai geras biudžetas. Gal kai kurios procedūros ir siūlymai, žvelgiant iš šalies, ir atrodė kontraversiškai, kai kurie buvo chaotiški, bet, galiausiai padarytas Vyriausybės ir Seimo kompromisas. Tad vilkinimo čia nėra. Tiesiog reikalinga normali politinė diskusija.

Tokių sąmokslo teorijų yra tikrai pilna, tačiau aš nei delsiu, nei laukiu... Aš norėjau, kad būtų kuo greičiau. Galvojome, kad dar pavyks tarpušvenčiu surinkti išplėstinę tarybą, bet baigėsi Seimo sesija ir šiandien yra kiti prioritetai.

– Bet ar nemanote, kad atsakymo perkėlimas į sausio 14-ą dieną yra kartu ir žinutė, šiuo atžvilgiu, prezidentui ar visuomenei – štai kaip valdantieji vertiną prezidentą ir jo išsakytą poziciją.

– Tikrai ne, tai (tokios kalbos – ELTA) vėlgi yra bandymas manipuliuoti prezidentu, spausti prezidentą. Prezidento nuomonę aš girdžiu, argumentai yra išsakyti, aš tuos argumentus pakartosiu koalicijos išplėstinėje taryboje. Bet supraskime, ministras yra tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui. Tad jei opozicija mano, kad šis ministras negali toliau dirbti – tai tegu organizuoja interpeliaciją, kodėl ji nedaroma. Ar būtų ką pateikti interpeliacijai? Aš matau tik vieną dalyką – opozicinės partijos, užsiiminėdamos tokia viešųjų ryšių akcija, negali suformuluoti klausimų ir pretenzijų ministrui.

– Panašu, kad opozicija turėtų ką suformuluoti, jie tai ir formuluoja viešai...

– Formuluoja gandais ir prielaidomis, dažniausiai neteisinga informacija. Tai jei tu turi faktus apie teisinę ir moralinę pusę – tai pateik ministrui konkrečius klausimus, duok jam tribūną Seime, atlikime procedūrą ir, jei Seimas, kuriam ir Vyriausybė atskaitinga (noriu priminti, kad Vyriausybė atsiskaito Seimui) tai suteikime tribūną, gal tada Seimo nariai pakeis nuomones.

– Bet jūs metate kortą ant to, kad valdantieji turi iniciatyvą Seime ir sunku tikėti, kad jie patys sutiktų J. Narkevičių paleisti...

– Vėl grįžtame į pirminį klausimą – tai valdantieji ir apsispręs, ir išsakys savo poziciją.

– Bet yra pagaliau prezidento pozicija ir tai, apie ką aš jau užsiminiau anksčiau, kuria tam tikrą įtampos reginį tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Kai kas pasakytų, kad tai toli gražu net ne reginys, o reali įtampa. Juk prezidentas aiškiai sako, kad nemato šio ministro poste, kad jį kažkas valdo, kad jo pavardės nežino, kad jis negali dirbti. Ar įmanoma dirbti tokioje akistatoje?

– Iš tikrųjų... yra sudaroma konflikto regimybė. Bet konflikto nėra. Aš girdžiu, kad yra išsakyti prezidento argumentai, yra dar vienas pasakymas, kad jis nėra savarankiškas. Tai iki sausio 14–osios mes turėsime atsakymą ir dėl tų nuogąstavimų. Nuogąstavimas, ar ministras savarankiškas, yra pakankamai rimtas. Tam mes turime specialią patikros sistemą, kuri ir atsakys į šį klausimą. Tad sausio 14 d. aš turėsiu atsakymą ir į tai. Galiausiai prisiminkime vieną dalyką – Lietuva nėra prezidentinė respublika ir tai yra esminis dalykas. Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti.

– Bet paprojektuokime vieną scenarijų. Jeigu visgi valdyboje, o link to panašu ir einama, nebus pareikštas nepasitikėjimas J. Narkevičiui, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, esate pasiruošęs, kad J. Narkevičiaus klausimas, kuris kol kas ir yra tik jo lygmens klausimas, įsilies (bent jau iš Prezidentūros pozicijos žiūrint) į visos Vyriausybės ir Sauliaus Skvernelio, kaip premjero, problemą?

– Visi scenarijai įmanomi, bet vėlgi nesinorėtų, kad tokie klausimai iškiltų arba pradėtų stabdyti Vyriausybės veiklą ir darbą. Šiai Vyriausybei liko beveik metai dirbti ir norėtųsi, kad tas darbas būtų produktyvus. Negalime sustoti dėl vienų ar kitų problemų, pasakant, kad dabar spręsime kažkokius personalinius klausimus ir Vyriausybė nebedirbs.

– Apibendrinant šį klausimą ir prisimenant vieną pareiškimą, kad štai Vyriausybė ir Prezidentūra sujungia savo vizijas – "Gerovės valstybė" ir "Tėvynės labui"... Ši tariama sinergija tarp šių dviejų devizų nesumažės po visko?

– Kol kas mes nežinome kokie bus galutiniai sprendimai. Galime tik spėlioti scenarijus. Bet aš matau šiandien dienai pakankamai didelę sinergiją. Tas pats biudžeto priėmimas... Manau, kad Vyriausybėje ir Prezidentūroje turėjome labai panašų ir artimą matymą. Pasitarėme su prezidentu dėl raudonų linijų, kurių negalima peržengti, tą išgirdo ir Seimas, ir mes turime tvarų, subalansuotą biudžetą, atliepiantį visų visuomenės sluoksnių interesus.