Tiesa, ne patylėti, o G. Palucką išrinkti į Seimą. „Mes negalime tylėti, nes kai tylėjome irgi buvo blogai. Kalbėtis reikia. Aš manau, kad socdemai praleido progą G.Palucką palikdami 41 numeriu Seimo rinkimų partijos sąraše. Reikėjo žiūrėti į ateitį. Manau, kad šiandien bendravimas būtų visiškai kitoks, jei G. Paluckas būtų Seimo narys. Galiausiai jis žinotų, kas vyksta“, – sako premjeras. Apie šią ir kitas politines aktualijas, pokalbis laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Skverneli, pastaruoju metu verslininkai stveriasi už galvos išgirdę apie valdžios planus keisti Alkoholio kontrolės įstatymą. Bus siūloma pritarti draudimui prekiauti alkoholiu nestacionariose vietose, t. y. lauko kavinėse. Jūs pats asmeniškai pritariate tokiems draudimams?

– Čia reikia būti pakankamai tiksliam. Kaip madinga sakyti: ministras čia yra ne prie ko. Šiuos įstatymų projektus inicijavo 50 tūkst. Lietuvos piliečių.

– Taip, tai buvo iniciatyvos „Už blaivią“ idėja. Jos vienas atstovų buvo Aurelijus Veryga, kuris dabar yra ministras.

– Šitam įstatymo projektui, kaip ir dar 25 Seimo narių analogiškiems įstatymo pakeitimams Vyriausybė pateikė savo išvadą. Išvadoje tikrai pavyko rasti kompromisą ir subalansuoti, nes įstatymo projektas buvo pakankamai radikalus. Kalbant apie lauko kavines, tai yra nuostata, kad jos gali būti ten, kur veikia stacionarios. Lauke prie jų gali atsirasti paviljonai, staliukai ir t.t. Kalbama apie apribojimą tų laikinų licencijų, kurios išduodamos sezoniniam laikotarpiui. Toms, kurios yra nestacionarios ir – kaip dažnai pasitaiko – būna paplūdimio teritorijoje.

– Pajūrio zonose ir net miestuose yra atskirų paviljonų, kurie nėra tiesiogiai susiję su per metrą esančia stacionaria kavine. Jūs pritariate, kad lauko kavinėse alkoholio vartojimas mažėtų?

– Vyriausybė dėl šitos nuostatos neprieštaravo.

– Kodėl?

– Nes taip mes išlaikėme balansą tarp radikalių draudimų, siekdami išlaikyti tam tikrą verslo ir visuomenės interesą ir tų žmonių, kurie pagrįstai mano, kad alkoholio prieinamumo taškų kiekis šalyje yra gerokai per didelis.

– Štai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad vien sostinėje nebeliks apie 45 sezoninių kavinių jau nekalbant apie pajūrį, kur tokios kavinės daugeliui pajūrio verslininkų yra pragyvenimo šaltinis. Be to, mažės darbo vietų, laikino darbo neteks studentai, kurie vasarą darbavosi pajūryje. Atvykstamojo turizmo konfederacijos vadovas Aurelijus Kinas sako, kad tokie draudimai užsienio turistų skaičiaus galbūt labai nesumažins, bet smogs vietiniams turizmui, įvairioms šventėms, festivaliams. Ką manote?

– Festivaliams nėra ko baimintis. Vyriausybėje vėlgi buvo rastas kompromisas, sprendimus dėl to priims savivaldybės. Dėl nestacionarių kavinių ir paviljonų, tai niekas jų veiklos nedraudžia, tiesiog yra vienintelis apribojimas – prekyba alkoholiu. Jei tų laikinų kavinių vienintelis tikslas – prekiauti tik alkoholiu, tai čia vienas požiūris, ir kitas – jei teikiamos ir maitinimo paslaugos, prekyba vaisvandeniais ir visu kitu, ko reikia žmogui besiilsinčiam pajūryje ar kur kitur. Mes sutapatiname, kad lauko kavinė yra lygi alkoholio prekybos taškui ir daugiau nieko nematome.

– Jums tokios nuostatos neatrodo talibaniškos?

– Žinant apie problemas, kurias kelia alkoholio prieinamumo taškai, išduotų licencijų skaičius, – neatrodo. Tai, ką paminėjote dėl asociacijos, tai mes panašius argumentus girdėjome, kai buvo svarstoma PVM lengvata viešbučiams. Buvo sakoma, kad ją įvedus iškart sumažės kainos, bus galimybė lengviau apsigyventi ir t.t., bet tokio rezultato mes nepamatėme. Dabar yra padaryta pusė darbo. Vyriausybė, kiek buvo įmanoma subalansavo.

– Tai jūs iš principo netikite viešbučių ir restoranų asociacija? Jie melagiai?

– Panašių argumentų girdėjau, kai buvo kalbama apie prekybą alkoholiu degalinėse, kad uždraudus prekiauti alkoholiu, šios užsidarys ir t.t. Mes tą natūraliai girdime. Tačiau dabar diskusijos perkeltos į Seimą. Dabar Seimo nariai komitetuose svarstys. Jei bus kitokie argumentai, nei yra išdėstyti, tai Seimo nariai apsispręs.

– Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, pristatęs atliktą valstybinių ir savivaldybės įmonių auditą konstatavo, kad įstaigos valdomos neefektyviai, jų grąža yra maža, o tarybinė planinė ekonomika dar neišėjo iš Lietuvos. „Neūkiškiausia įmone“ kontrolierius pavadino pačią valstybę, nes trūksta bendros tvarkos, kuri įmonė už ką atsakinga. Liūdnos išvados, ar ne?

– Tai yra realybė, kurią mes pamatėme formuodami vyriausybę. Vienas pirmų klausimų buvo valstybės įmonės. Jau yra pakankamai daug padaryta. Jau yra pakeisti vadovų skyrimo principai, valdybų formavimo principai, pilnas depolitizavimas. Formuojami labai aiškūs nuosavo kapitalo grąžos tam tikri kriterijai, kurie turi būti. Galiausiai priimtas sprendimas atskirti tas valstybės įmones, kurios yra generuojančios pelną ir vykdančios ne pelno siekiančias arba viešojo administravimo funkcijas. Mes tuos darbus darome nelaukiant valstybės kontrolės išvados. Šita išvada tik patvirtino tai, ką pamatėme. Turime poros dešimtmečių įsisenėjusias problemas, kur tikrai grįžome į tą planinę ekonomiką ir netgi sovietmetį. Kitas žingsnis – Lietuvos miškų urėdijos, Lietuvos keliai, tų įmonių restruktūrizacija ir jų stambinimas. Tai yra ypatingos svarbos vyriausybės darbotvarkės klausimas, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų galimybe tapti EBPO narėmis.

– Kiek metų dar reikės, kad valstybė nevaldytų knygynų, vaistinių, sanatorijų, kempingų, valčių nuomos, apgyvendinimo įstaigų ir t.t.?

– Manau, kad teisinės prielaidos tam bus padarytos šiemet ir tikėtina, kad nuo sausio 1 d. mes turėsime kitą vaizdą, bent jau valstybės įmonėse. Taip pat yra įspūdingas skaičius, kiek valstybė disponuoja viešosiomis įstaigomis. Čia taip pat pradėtas procesas. Savivaldos įmonių mes negalime labai paveikti.

– Kas dešimta jų užsiima nieko bendro su savivalda neturinčia veikla.

– Puikiai suprantame, kaip tos įmonės veikia, kas ten dirbo ir t.t. Įmonės dirba nuostolingai, nemoka dividendų arba dirba vien dėl to, kad pati išsilaikytų. Tokį ūkį mes paveldėjome. Bet šiais metais teisinių prielaidų tam nebeliks, o kitais metais, tikiuosi, susitvarkysime bent jau su valstybės įmonių tinklu.

– Neradote laiko susitikti su naujuoju socialdemokratų vadovu. Žiūrint į jūsų politinę darbotvarkę susidaro įspūdis, kad Gabrielius Landsbergis – jūsų naujas geriausias draugas?

– Apgailestauju, kad dėl Gabrieliaus keliamos politinės pavydo scenos. Mes esame kolegos dirbantys Seime. Šiandien susitikome tris kartus, praeidami, pasisveikindami, užeidami į kabinetą.

– Aš klausiu apie susitikimus, kurie yra planuoti, žinomi.

– Susitikinėju su kiekvienu partijos lyderiu ir pirmininku. O dėl socialdemokratų išrinkto pirmininko, tai, matyt, rinkimai buvo nelengvi ypač tiems pretendentams, kurie išėjo į finišo tiesiąją. Buvo kalbama daug ir emocingai, o mes tiesiog kantriai tylėjome. Buvo kritikuojama vyriausybė, abejojama koalicijos reikalingumu. Rinkimai baigėsi. Dabar pirmiausia pačioje frakcijoje reikėtų išsiaiškinti, kokios yra pretenzijos ir ko norima ir pradėti kalbėtis be išankstinių sąlygų. Jos tikrai neprisideda prie gero starto.

– Kas jus papiktino?

Mes tikrai pakankamai sunkiai nustatėme tą dviejų kartų per savaitę bendravimą koalicinėje taryboje.

 

– Manęs niekas nepapiktino. Tiesiog nustebino, kad valstiečių ir žaliųjų sąjungai keliamos sąlygos, kurioms esant būtų galima toliau kalbėtis. Abejojama koalicijos prasmingumu. Kalbama apie tai, kad turės būti keičiama vyriausybės programa, priemonių planas ir t.t. Visa tai galima kažkaip aptarti, bet nereikia kelti išankstinių sąlygų. O geriausia, kai sužinai apie susitikimą, kuris įvyks pirmadienio ryte, kai su tavimi tas susitikimas ne tai, kad nederintas, bet net neaptartas. Aš G. Palucką puikiai pažįstu, mes bendraujame, galima parašyti ar paskambinti, pasiūlyti susitikti, jei reikia. Tie susitikimai ir įvyktų, bet ne pradėti šnekėti tokia ultimatyvia retorika, keliant sąlygas. Suprantu, rinkimai pasibaigė, euforija. Nors įvyko, tik partijos pirmininko, o ne Seimo rinkimai, tai tik partijos vidaus reikalas. O dabar kalbama, tarsi socdemai būtų laimėję daugumą ir formuotų koaliciją. Realybė ne tokia. Gintautas žino partijos narių nuotaiką. Manau, kad pirmininkas susidėlios bendravimo schemą su frakcija, susiformuos vadovybė ir tada bus išreikšta oficiali pozicija. Tas susitikimas anksčiau ar vėliau įvyks, nereikia to sureikšminti, galbūt net šią savaitę. Paluckas sako, kad nebendraujame. Mes tikrai pakankamai sunkiai nustatėme tą dviejų kartų per savaitę bendravimą koalicinėje taryboje. Organizuojame bendrus frakcijų posėdžius. Pagrindinius klausimus sprendžiame. Socialdemokratai turėjo galimybę pasiimti tą sritį savo atsakomybėn, kuri jiems labai rūpi (socialinius reikalus – LRT.lt).

– Kai kurie įtakingi socialdemokratai išgirdę ne patį mandagiausią jūsų pasakymą apie būsimą susitikimą, sakė, kad S. Skvernelis praleido progą patylėti.

– Norėčiau atsakyti Algirdui Sysui. Mes negalime tylėti, nes kai tylėjome irgi buvo blogai. Kalbėtis reikia. Aš manau, kad socdemai praleido progą G. Palucką palikdami 41 numeriu Seimo rinkimų partijos sąraše. Reikėjo žiūrėti į ateitį. Manau, kad šiandien bendravimas būtų visiškai kitoks, jei Paluckas būtų Seimo narys. Galiausiai jis žinotų, kas vyksta. Iš jo pasisakymų apie vyriausybės darbotvarkę ir jų prioritetus, ką jis įsivaizduoja, tai praktiškai yra visi šių metų darbai, kurie yra daromi ir šiais metais turi būti padaryti.

– Nepasikarščiavote? Gal jūsų reakcija buvo per kategoriška? Pykstate, kai jus pakritikuoja?

– Tikrai ne. Neturiu jokio pagrindo pykti. Tai jokia kritika. Tai tiesiog pozicija, kad išrinktas pirmininkas iš karto kelia ultimatyvias sąlygas. Nemanau, kad taip turėtų būti daroma. Nėra jokio pykčio. Tiesiog normaliai pasakyta, kad reikia grįžti į realybę ir pradėti bendrauti labai aiškiai, paprastai, ne ultimatumais – su kuo gali, su kuo negali susitikti, arba, kad nebus paklusnia partija. Niekada ir nebuvo. Mes socialdemokratus laikome lygiaverčiais partneriais, tačiau yra proporcijos. Socialdemokratų ir „valstiečių“ programa nėra 50 ir 50 proc., daugiau nuostatų yra iš mūsų rinkiminės programos. Galiausiai, galimybę už socialinę sritį prisiimti atsakomybę buvo, jie patys atsisakė šitos ministerijos ir iškeitė ją į ūkio.