„Tai yra kaimyninė valstybė, turime pakankamai ilgą bendrą sieną, tačiau Lietuvos pozicija yra labai aiški, mes besąlygiškai palaikome demokratinius procesus Baltarusijoje, pasisakome už teisių ir laisvių apsaugą, galiausiai už sąžiningų rinkimų suorganizavimą. Asmenys, kurie patyrė įvairiausią persekiojimą ir represijas Baltarusijos Respublikoje nuo režimo, Vyriausybės priimtu sprendimu turi visas galimybes atvykti į Lietuvą, taikome palengvintą režimą tiems asmenims, kurie patyrė represijas“, – po susitikimo su Norvegijos Karalystės ministre pirmininke Erna Solberg kalbėjo S. Skvernelis.

„Taip pat skiriame resursų nukentėjusiems nuo smurto Baltarusijos gyventojams čia gydytis, gauti reabilitaciją, palaikome demokratinius procesus, skirdami galimybes Baltarusijos studentams studijuoti Vilniuje, steigiame stipendijas, steigiame kitą humanitarinę pagalbą, kas yra reikalinga. Mūsų valstybė bando koordinuoti kaimyninių valstybių veiksmus, kalbant apie tam tikras sankcijas Baltarusijos režimo atžvilgiu ir tikiuosi, kad bendrų sprendimų rasime. Baltijos valstybės priėmė bendrą sprendimą dėl atskirų asmenų atžvilgiu įvedamų sankcijų, o tie asmenys, kuriuos bandoma deportuoti iš šalies, randa saugų prieglobstį mūsų šalyje“, – tęsė jis.

Anot premjero, problemos Baltarusijoje turi būti visos ES klausimas.

„Viena Lietuva tikrai negali spręsti tokio klausimo, tai visos ES klausimas ir ne tik. Jeigu rasime greitų diplomatinių sprendimų, tai galėsime situacijai kažkiek daryti įtaką, nesikišant, aišku, į tos valstybės vidaus reikalus, kas yra jų kompetencija“, – sakė ministras pirmininkas.

Viena Lietuva tikrai negali spręsti tokio klausimo, tai visos ES klausimas ir ne tik.

„Rimta situacija, bet aš tikiu demokratiniais procesais, kurie vyksta Baltarusijoje. Matote, mėnesį laiko nesustojami procesai, Baltarusijos visuomenė, demokratija yra sukilusi ir kas tikėjosi, kad tai nuslobs, panašu, kad to nebus. Šimtatūkstantinės minios eina į gatves. Mes tuos procesus turime palaikyti demokratiškais ir teisiniais būdais“, – pridūrė S. Skvernelis.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.

Pirmadienį žiniasklaida pranešė apie Baltarusijos opozicijos atstovės ir Koordinacinės tarybos narės Marijos Kalesnikavos pagrobimą Minsko centre. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Baltarusijos valdžia bando ciniškai susidoroti su opozicija.

Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.

Norvegijos premjerė: Baltarusijos žmonų reikia klausyti

Norvegijos ministrė pirmininkė E. Solberg po susitikimo su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu teigė, kad po Prezidento rinkimų Rusijos ir Baltarusijos politinis dialogas yra suintensyvėjęs.  

„Taip, aš manau, kad yra tvirti ryšiai tarp Baltarusijos ir Rusijos. Bet tai, ką matome šiandien, tai – Baltarusijos žmones, kurie nemėgina pasirinkti tarp Vakarų ir Rytų politikos. Jie nori laisvų ir sąžiningų rinkimų. Jie nori skaidrios visuomenės. Mūsų atsakomybė tvirtai pasakyti, kad Baltarusijos žmonių reikia klausyti ir kad jie turėtų sąžiningą balsavimo sistemą (...) Jeigu pavyktų surengti skaidrius rinkimus, matytume, ko Baltarusijos žmonės iš tiesų nori. Manau, ties tuo visi ir turėtume dirbti“, – teigė E. Solberg.

Mūsų atsakomybė tvirtai pasakyti, kad Baltarusijos žmonių reikia klausyti ir kad jie turėtų sąžiningą balsavimo sistemą.

Pasak jos, jei Baltarusijoje neįvyks skaidrūs rinkimai, Europa turėtų įvesti sankcijas Baltarusijai.

„Jeigu mes to nepasieksime, aš tikiu, kad turime įvesti sankcijas Baltarusijos režimui. Norvegija yra sakiusi, kad rems Europos sankcijas, kai jos bus įvestos, nes tai turime daryti kartu. Tačiau mes turime užtikrinti, kad sankcijos būtų pažangios, kad jos darytų poveikį sprendimų priėmėjams, o ne tik darytų poveikį tam tikriems individams ir kurtų priešišką atmosferą prieš tuos, kurie nori pokyčių“, – teigė ji.

E. Solsberg taip pat įsitikinusi, kad Rusija, bendradarbiaudama su kitomis šalimis, turi atlikti išsamų, skaidrų, nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

„Mes turime turėti tvirtą poziciją dėl Rusijos opozicijos narių, kurie yra nuodijami (...) Manau, mes turime paklausti Rusijos, kaip jie nagrinės šį atvejį. Mes turime įsitikinti, kad šalis ieško šio nusikaltimo vykdytojo“, – sakė ji.

Premjeras S. Skvernelis su E. Solberg kalbėjosi apie situaciją Baltarusijoje, aptarė santykius su Rusija, bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos šalių formatu, taip pat ES kovos su klimato kaita planus.

Taip pat šalių atstovai aptarė dvišalius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, transatlantinius santykius, saugumo situaciją regione ir NATO, buvo taip pat kalbama energetikos ir ekonominio bendradarbiavimo klausimais.

Lankydamasi Lietuvoje Norvegijos ministrė pirmininkė taip pat susitiks prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos vadovas G. Nausėda su Norvegijos ministre pirmininke E. Solberg pastarąjį sykį matėsi dalyvaudamas 70-ųjų NATO įkūrimo metinių progai skirtame vadovų susitikime Londone.

Antradienio rytą E. Solberg susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, viešėjo Gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Norvegijos delegacijoje yra ir Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.

S. Skvernelis: Norvegija neturi jausti skolos už F. Bergo sugrąžinimą

Norvegija neturėtų jausti skolos Lietuvai už pagalbą sugrąžinant norvegą Frodę Bergą šnipų mainų istorijoje, sako Lietuvos premjeras S. Skvernelis.

„Aš tikrai nemanau, kad tai yra Norvegijos skola Lietuvai, tai yra mūsų šalių glaudi partnerystė visose srityse, taip pat ir saugumo. Aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mes galėjome rasti sprendimus. Abiejų valstybių – tiek Lietuvos, tiek Norvegijos požiūris į savo piliečius, kuriems reikalinga teisinė pagalba, yra tapatus“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis, antradienį po susitikimo Vilniuje su Norvegijos premjere E. Solberg.

„Jokios skolos nėra ir būti negali, tai yra tiesiog mūsų gero bendradarbiavimo pavyzdys“, – patikino Vyriausybės vadovas, atsakydamas į norvegų žurnalisto klausimą.

Pernai lapkritį Lietuva padėjo Norvegijai susigrąžinti Rusijoje dėl šnipinėjimo nuteistą šios šalies pilietį F. Bergą. Norvegą ir du Lietuvos piliečius Maskva perdavė, kai Lietuva nusprendė suteikti malonę dviem rusų šnipams.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas.