„Pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė, jeigu mes matėme, kad dalis šalių, kuo arčiau Rusijos sienos, tuo labiau suvokia, kad gynybos finansavimas turi būti didinamas, tai dabar kambaryje niekas nebeminėjo tokio skaičiaus kaip 2 procentai“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo grįžusi iš savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Vokietijoje.

Pasak jos, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) perdavė Europos valstybėms, kad nereikėtų kalbėti ir apie gynybai skiriamus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai bus ženkliai didesnis skaičius nei 3 proc., niekas neprieštaravo, kitas dalykas, tai turės būti daroma tuoj pat, nedelsiant, labai greitai“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Anot ministrės, kol kas sunku įvardinti, kokios dalies lėšų, skiriamos krašto apsaugai, sieks žemyno valstybės.

„Procentas dar nėra nuspręstas, dabar kaip tik tos derybos vyksta labai sparčiai“, – teigė ji.

„Kas yra aišku, kad turės būti sumažinti biurokratiniai ribojimai, kaip girdėjome, būtent Vokietija Miunchene pasakė, kad Mastrichto kriterijai gynybai neturėtų būti taikomi“, – sakė D. Šakalienė.

Pasak jos, bendri Europos sprendimai dėl šimtų milijonų eurų skubaus investavimo į Aljanso sienų apsaugą bus sprendžiami „artimiausiu metu“.

„Kalbame apie tai, kad iki Hagos summito (NATO viršūnių susitikimo – BNS) turėtų pajudėti tam tikri sprendimai, kaip atrodys tie bendro finansavimo principai“, – kalbėjo ministrė.

„Manau, kad šiais metais turėsime priimti tam tikrus sprendimus, kad jie jau 2026 metais veiktų“, – pridūrė ji.

Kaip anksčiau rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, kad šią vasarą Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus patvirtintos 3 proc. BVP gynybos finansavimo „grindys“.

Lankysis Vašingtone

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė kovo pradžioje lankysis Jungtinėse Valstijose (JAV), Vašingtone.

„Tikimės efektyvių pokalbių. Aš vyksiu gana greitai į Vašingtoną“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo ministrė.

Vėliau ji pažymėjo, jog vizitas į JAV planuojamas kovo pradžioje.

„Amerikiečiai nori, kad mes judėtume greitai, efektyviai, tiek finansiniais, tiek politiniais sprendimais, tiek bendradarbiavimu. Beje, pateikiau sekretoriui (JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui (Pitui Hegsetui) – BNS) kokių papildomų pajėgumų galėtume mes priimti, jeigu jie nuspręstu Europos ribose judinti tam tikra pajėgas“, – teigė ministrė.

„Nenorėčiau detalizuoti, bet mes esame pasiruošę tiek sausumos, tiek oro pajėgų papildomus vienetus pas save dislokuoti“, – pridūrė ji.

P. Hegsethas praėjusią savaitę perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.

D. Šakalienė teigė, jog praėjusį savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos metu ji turėjo galimybę triskart trumpai pasišnekėti su JAV gynybos sekretoriumi.

Ji patikino, kad JAV nesiruošia palikti NATO sąjungininkų, tačiau „netoleruos disbalanso finansavime“.