„Mūsų tikslas yra neįleisti į savo teritoriją“, – pirmadienį per LRT laidą „Lietuvos ateities forumas“ sakė ji, aiškindama, kam reikia papildomų lėšų kariuomenei.
Anot ministrės, kariuomenės stiprinimas susijęs su tuo, kad priešo taikiniai būtų naikinami jo teritorijoje arba užimtos Lietuvos teritorijos būtų atkovotos.
„Šešios pagrindinės sritys, į kurias investuosime, yra manevras sausumoje, netiesioginė ugnies parama, integruota oro erdvės gynyba, karo inžinerija, žvalgybos ir logistikos pajėgumai“, – vardijo D. Šakalienė.
„Šalia to, aišku, jūrinės aplinkos suvokimas, priekrantės ir uosto gynyba, jūrinės operacijos, oro operacijos ir taip toliau“, – pridūrė ji.
Pagal planą, iki 2027 metų siekiama sukurti lengvąją pėstininkų brigadą, iki 2030 metų – sunkiąją su visa būtina ginkluote ir karine technika.
Ministrė patvirtino, kad į minėtą pirkinių krepšelį už maždaug 12 mlrd. eurų tolimojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ neįeina.
„Šiuo metu tas suplanuotas biudžetas be „Patriot“ sistemų“, – sakė ji.
D. Šakalienė teigė, kad dedamos viltys, jog „Patriot“ sistema pasidalys JAV.
Valstybės gynimo taryba (VGT) yra priėmusi sprendimą, kad Lietuva krašto apsaugai ateinančius penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Papildomų 12 mlrd. eurų poreikį iki 2030 metų VGT pateikė kariuomenė. Lėšų reikia nacionalinei divizijai sukurti, vokiečių brigadai priimti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)