Šaulių sąjungos suvažiavimas absoliučia dauguma pritarė L. Idzelio kandidatūrai į vadus

Iš 247 suvažiavimo delegatų už L. Idzelio kandidatūrą balsavo 243, du balsai buvo prieš ir du biuleteniai rasti sugadinti, BNS informavo Šaulių sąjungos atstovė Lolita Sipavičienė

Suvažiavimui pritarus Šaulių sąjungos vado pareigose L. Idzelis turėtų pakeisti kadenciją baigusį pulkininką Albertą Dapkų.

„Šaulių sąjunga yra organizacija, galinti daug išmokyti, o taip pat parodyti, kiek daug dar nežinojai, jog moki. Ir toliau stiprinti šią organizaciją yra iššūkis, reikalaujantis labai svarbių lyderio savybių, ir manau, kad pulkininkas leitenantas L. Idzelis jas tikrai turi“, – pristatydama kandidatą sakė premjerė I. Šimonytė.

I. Šimonytė yra teigusi, kad profesinės karo tarnybos karys L. Idzelis tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 metais, išsiskiria įspūdinga karjera, dideliu spektru veiklų, pozicijų ir atsakomybių. Kandidatą pateikusi Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu L. Idzelis Lietuvos kariuomenėje yra atsakingas už karinio rengimo planavimą.

Šaulių sąjunga yra organizacija, galinti daug išmokyti, o taip pat parodyti, kiek daug dar nežinojai, jog moki.

Vasarį Seime prisistatydamas L. Idzelis pažymėjo, kad galimai agresijai ruoštis reikia iš anksto ir kiekvienas žmogus turi žinoti, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje. Kandidatas į Šaulių sąjungos vadus yra sakęs, jog tuomet, kai žmogus tiksliai žino, ką jis turėtų daryti karo atveju, „atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe ir valstybe“.

Karininkas taip pat teigė, kad jam imponuoja Izraelio valstybės gynybos modelis su visuotine karo tarnyba.

Vyriausybės vadovė kandidatą vadovauti Lietuvos šaulių sąjungai teikia pagal naują tvarką, Seimui praėjusių metų pabaigoje priėmus naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.

Kalbėdama šaulių suvažiavime premjerė pabrėžė šios organizacijos svarbą telkiant visuomenę, anot jos, ne mažiau svarbi misija – stiprinti Lietuvą taikos metu, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą.

„Tik suvokdami, kokia neįkainojama yra laisvė ir kad mūsų visas gyvenimas telpa joje, galime tikėti pergale prieš blogį ir prireikus stoti į kovą už galimybę laisvai kurti savo valstybę ir savo gyvenimus. Ačiū kiekvienam iš jūsų už tai, kad pasirinkote būti Tėvynės sargais, už tai, kad visada tokiais išliksite. Ačiū Šaulių sąjungai, kuri yra galinga, sutelkta jėga, pasiryžusia niekada nepasiduoti nesibaigiančioje kovoje už laisvę“, – Vyriausybės išplatintame pranešime cituojama premjerė.

Vyriausybei ir Seimui nusprendus stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, organizacijai buvo smarkiai padidintas finansavimas. 2023-iesiems šauliams skirta 10,8 mln. eurų. Pernai šauliams buvo skirta 7 mln. eurų, 2021-aisiais – 2,2 mln. eurų. 

Iki šiol Lietuvos šaulių sąjungos vadą skirdavo krašto apsaugos ministras, bet sustiprinus iš išplėtus organizacijos kompetencijas tai darys Vyriausybė.

Pagal naują reguliavimą, Šaulių sąjungos vadą skirs Vyriausybė premjerės teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui.

Vadas skiriamas ketveriems metams, tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad reformavus ir sustiprinus šią sukarintą organizaciją bei padidinus finansavimą šaulių skaičius išaugs iki 50 tūkst. narių.