Seimas vėl neapsisprendė, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, ir įvesti kitus barjerus, pavyzdžiui, kainos „lubas“.

Parlamentarai 54 balsais už ir 34 prieš ketvirtadienį nusprendė kol kas nebalsuoti dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų.

Dabartinis įstatymas kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), o dėl kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Pasak „valstiečio“ Povilo Urbšio – jis paprašė Seimo iš darbotvarkės išbraukti pataisų priėmimą, – pataisas dar reikia apsvarstyti, kas vėliau prezidentė jų nevetuotų.

„Geriau septynis kartus pamatuoti prieš kerpant“, - BNS sakė P.Urbšys.

Pasak jo, daugiausia abejonių kelia žemės pardavimo kainą ribojantys siūlymai, kuriems yra pritaręs Kaimo reikalų komitetas.

„Kai kurie mano, kad tos nuostatos yra per griežtos, prieštarauja net Konstitucijai, EK pozicijai. Aš matau, kad EK komunikate yra leidimas, kad nacionalinėje teisėje galima įvesti draudimus spekuliuoti žeme“, - BNS tvirtino P.Urbšys.

Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs kelių „valstiečių“ siūlymui įpareigoti notarus netvirtinti sandorio, kai dirbama žemė parduodama pirmumo teise, jeigu savininko nustatyta kaina perpus didesnė už vidutinę rinkos vertę.

Vienas pataisų autoriaus Valiaus Ąžuolo teigimu, tokį apynasrį norima uždėti, kad nebūtų „piktnaudžiaujama pirmumo teisės apėjimu“.

Kiek griežtesnius apribojimus siūloma taikyti ir tada, kai sklypas būtų parduodamas ne pirmumo teise, o savininkui jis priklausytų trumpiau negu 5 metus - tada notaras sandorio negalėtų tvirtinti, jeigu žemės kaina viršytų 170 proc. „lubas“.

„Čia dėl spekuliantų yra, kad nepirktų ir tuoj neperparduotų“, - teigė parlamentaras.

Šio apribojimo nebūtų, kai žemę parduos ilgiau negu 5 metus ją išlaikęs pardavėjas ir ji bus įsigyjama ne pirmumo teise.

Seimas taip pat raginamas nustatyti, kad norintieji įsigyti žemę, į kurią niekas nereikštų pirmenybės, privalėtų užsiimti žemės ūkio veikla.

Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Pataisomis siūloma atsisakyti kvalifikacijos reikalavimų, nes dabar žemę įsigyti gali tik turintieji profesinių įgūdžių - 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Pirmumo teisę įsigyti privačią žemę siūloma suteikti ir žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.

Pataisos taip pat leistų dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Žemės pirkėjai galėtų įsigyti jos, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) - ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vie nas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ja žemės.

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha.