Seimas antradienį nepritarė, kad generaliniu prokuroru būtų skiriamas dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Seimas nepritarė

Už tai antradienį per slaptą balsavimą pasisakė 46 Seimo nariai, prieš buvo 50, 19 susilaikė. Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

40-ties N.Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, nuo 2004 metų jis eina teisėjo pareigas, nuo 2011 metų vadovauja Kauno apygardos teismui.

Ligšiolinio generalinio prokuroro D.Valio kadencija baigėsi birželio 15 dieną. D.Valys prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2010-aisiais.

Nusikelia neribotam laikui

Seimui nepritarus, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis būtų skiriamas generaliniu prokuroru, šio pareigūno skyrimas nusikelia neribotam laikui, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Balsavimas parodė, kad į prokuratūros problemas Seime žiūrima atsainiai. Ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai Seimui nepriimtini. Generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui“, - valstybės vadovės komentarą BNS perdavė Prezidentūra.

Antrą kartą nebekandidatuotų

Vilnius, birželio 16 d. (BNS). Seimui antradienį atmetus jo kandidatūrą į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis sako, kad tai parlamento teisė, bet patvirtino, jog antrąkart nebekandidatuotų.

„Pristačiau savo programą, o čia yra Seimo teisė, Seimas ja ir pasinaudojo. Ką mačiau, kas darytina ir kaip galima padaryti, Seimui pristačiau. Matyt, arba programa netiko, arba asmenybė, čia tikrai ne man šitą klausimą atsakyti“, - Lietuvos televizijai ketvirtadienį telefonu sakė N.Meilutis.

Klausiamas, ar sutiktų kandidatuoti antrą kartą, jei prezidentė pakartotinai teiktų jo kandidatūrą, N.Meilutis atsakė trumpu: „Ne“.

Jis teigė toliau dirbsiąs teisėju: „Visų pirma aš esu teisėjas, profesija yra teisėjas, toliau ir dirbsiu teisėju.“

Aiškinosi santykius su prezidente

Seimo narių balsavimas prieš Nerijaus Meilučio skyrimą generaliniu prokuroru gali būti protestas prieš prezidentės politiką, mano BNS kalbinti politologai.

„Labai tikėtina, kad per šį balsavimą kai kurių frakcijų nariai tiesiog aiškinosi santykius su prezidente: balsuojant prieš kandidatą buvo norima „nubausti“ prezidentę ir skirtingos frakcijos galėjo turėti skirtingų priežasčių tokiam veiksmui“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį, kad prezidentė jau kurį laiką skirdama pareigūnus nepalikdavo Seimui laiko diskusijoms.

„Baigiasi pareigūno kadencija, ir likus savaitei ar porai, prezidentė teikia kandidatūrą, įvardija asmenį, kuris galėtų užimti tą postą, ir kadangi kadencija baigiasi, Seimas be ilgų diskusijų tvirtindavo. Šį kartą tokia cezariška taktika – atėjau pamačiau nugalėjau – nepavyko“, – kalbėjo A.Krupavičius.

Jis pabrėžė, kad dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei reikės ne tik ieškoti naujo kandidato, bet ir labiau atsižvelgti į Seimo nuomonę.

Abiejų politologų nuomone, tokiam Seimo sprendimui įtakos galėjo turėti ir D.Grybauskaitės veiksmai skiriant švietimo ir mokslo ministrą.

Kita vertus, politologai įžvelgė ir su pačiu kandidatu susijusių tokio sprendimo priežasčių. R.Vilpišausko teigimu, N.Meilutis galėjo būti nepriimtinas dėl per didelio nepriklausomumo ar per mažo žinomumo.

A.Krupavičius sukritikavo ir kandidato į generalinius prokurorus kalbą.

„Pasisakymas buvo gana bendras, daugmaž žinomomis temomis, aiškumo, tikslumo, tikrai kandidato kalbai pritrūko“, – teigė A.Krupavičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad su šiuo sprendimu Seimas gali grįžti prie platesnio klausimo dėl pačios prokuroro skyrimo tvarkos.

Valdančiųjų kerštas

Vertindami Seimo sprendimą nepritarti prezidentės kandidatui į generalinius prokurorus, opozicijos atstovai tai vadina valdančiųjų kerštu, šie tokius kaltinimus atmeta ir teigia esantys nustebę dėl balsavimo rezultatų..

Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad generaliniu prokuroru būtų skiriamas dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas 40 metų Nerijus Meilutis. Už tai antradienį per slaptą balsavimą buvo 46 Seimo nariai, prieš - 50, 19 susilaikė.

Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

„Man atrodo, tiesiog valdančioji dauguma turi nesuvestų sąskaitų su prezidente, ir šitas rezultatas daugiau yra išdava tam tikro konflikto tarp valdančiosios daugumos ir prezidentės“, - žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Jis pripažino, kad kandidatas įtiko ir ne visiems Liberalų sąjūdžio atstovams, ir, nors frakcija sutarė balsuoti „už“, prieštaraujantiesiems kandidatūrai buvo palikta teisė balsuoti pagal savo valią.

„Mes frakcijoje priėmėme sprendimą palaikyti kandidatūrą, manydami, kad prokuratūrai reikia naujo vadovo, aiškumo, stabilumo, gebėjimo suvaldyti situaciją. Buvo frakcijos narių, kurie matė tam tikrų trūkumų ir buvo apsispręsta, kas nori išreikšti kitaip savo nuomonę, balsavimas slaptas ir gali tai padaryti“, - sakė E.Masiulis.

Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius komentuodamas balsavimo rezultatus žurnalistams tvirtino, kad „lankydamasis frakcijose kandidatas turbūt padarė klaidų atsakydamas į klausimus ar pristatydamas strategiją“.

„Mūsų frakcijos nariai buvo teigiamai nusiteikę ir, tikiuosi, dauguma balsavo „už“. Man pasirodė gana nuoširdžiai, atvirai kalbantis kandidatas, o iš diskusijų Seime sunku spręsti, kurios frakcijos ir dėl kurių motyvų apsisprendė balsuoti „prieš“, gal kai kuriais atvejais tai yra užsitęsusių santykių aiškinimosi su prezidente aidas“, - žurnalistams sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Jurgis Razma.

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys atmetė opozicijos įtarimus, kad nepritarimas N.Meilučio kandidatūrai gali būti „darbiečių“ reakcija į prezidentės sprendimą švietimo ir mokslo ministru neskirti jų kandidato Vydo Gedvilo.

„Bent jau mūsų frakcijoje mes ne kartą esame diskutavę panašiomis temomis, kad politikoje kerštas netinkamas instrumentas ir tikrai jo negali būti ir tikrai nebuvo jokio panašaus dalyko. Šiuo atveju aš gal net labiau žiūrėčiau į opozicijos pusę, kas ten kaip balsavo, mūsų frakcija tikrai buvo nusiteikusi pozityviai“, - žurnalistams sakė V.Gapšys.

Jis taip pat teigė esantis nustebintas tokio balsavimo rezultato.

„Matome balsavimo rezultatus, man jie šiek tiek kelia nuostabą, nes kiek susitikinėjome, kalbėjome, atrodė, kad palankiai vertinamas kandidatas, bet Seime vyksta slaptas balsavimas ir įvertinimas toks“, - kalbėjo V.Gapšys.

Socialdemokratai Seimo sprendimą vadina netikėtu.

„Socialdemokratų partijos frakcija šiandien ryte sutarė, kad palaikys Nerijaus Meilučio kandidatūrą. Kaip tie balsai pasiskirstė - jau kitas dalykas“, - BNS informavo premjero ir socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Anot jos, bendro Seimo sprendimo Vyriausybės vadovas nekomentavo.

Tą patvirtino ir partijos atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas: „Sprendimas truputį netikėtas - ir komiteto, ir frakcijos sprendimas buvo pritariantis. Reikėtų klausti tų frakcijų, kurios nepritarė.“

Socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė tvirtino, kad per frakcijos susitikimą su kandidatu jokių neigiamų nuomonių nebuvo.

„Frakcijoje buvo sutarta, kad balsuojam „už“, ir man reikėtų pasitikrinti, kiek mano frakcijos narių dalyvavo balsavime, galbūt kas nors neatėjo, nes tikrai buvo sutarta, kad bus balsuojama už“, - žurnalistams sakė I.Šiaulienė.

Klausiama, kaip vertina opozicijos kalbas, jog tai gali būti valdančiųjų sąskaitų suvedimas su prezidente, socialdemokratų seniūnė teigė, jog socialdemokratai jokių sąskaitų su Prezidentūra neturi: „Neturime mes jokių sąskaitų, nereikia mums nieko suvedinėti, ir juo labiau kitų sąskaita,“

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis pareiškė, kad frakcija balsavo ne tiek prieš patį kandidatą, kiek prieš principą, jog jį siūlo Prezidentūra.

„Manyčiau, kad didžiausia problema - jog teikia prezidentė. Kaip žinome, prezidentė nori, kad pareigūnai ne įstatymu vadovautųsi, o kad būtų paklusnūs jai. Sklando tokios mintys tarp Seimo narių ir dėl to daugelis Seimo narių galbūt ir nepalaikė šitos kandidatūros. Manau, kad iš principo reikėtų keisti skyrimo tvarką, ar siūlyti Seimui bent kelis kandidatus, ar Teisėjų taryba siūlo prezidentui. Bet situacija susidarė tokia dėl prezidentės tvirtos rankos. Kaip kalbama, faktiškai daugelis Seimo narių mąsto, kad bus visiškai kišeninis prokuroras, nors kaip prisistatė, atrodė ryžtingas, principingas“, - žurnalistams sakė P.Gražulis.