„Projekto rengimą paskatino siekis stiprinti nacionalinį saugumą, poreikis teisinėmis priemonėmis tinkamai apsaugoti Lietuvos piliečius. (...) Papildymas sudarytų pagrindą malonės institutą taikyti tokiais atvejais, kai pagrindinė taikymo priežastis yra dviejų valstybių susitarimas dėl piliečių, veikiančių savo valstybės saugumo interesais, abipusio susigrąžinimo“, – sakė projektą pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Pataisa nustatytų, kad malonė gali būti taikoma su atitinkama užsienio valstybe susitarus grąžinti į Lietuvą šalies pilietį, prieš kurį toje valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis veikė Lietuvos valstybės saugumo interesais.

Už tokią pataisą po pateikimo balsavo šimtas Seimo narių, penki susilaikė. Pataisa toliau svarstoma Seime bus spalio 22 dieną, dar liko du balsavimai, kad ji būtų priimta.

BNS šaltinių teigimu, šis projektas susijęs su planuojamais Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.

Įstatymo iniciatorius Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas teigia, kad įstatyme būtina aiškiai įtvirtinti šalies vadovo teisę suteikti malonę, kai tai susiję su dviejų valstybių susitarimu.

Tačiau kai kurie teisininkai sako, kad tokia pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo.

Tokius argumentus Seimo salėje išsakė ir pataisos reikalingumu suabejoję keli opozicijos parlamentarai.

Ar jūs nemanote, kad šitas siūlymas perteklinis, ir jei yra Lietuvos piliečių, kuriems reikalinga Lietuvos pagalba, tiesiog reikia ją suteikti?

„Mano supratimu, šis projektas tiesiog siaurina prezidento diskreciją teikti malonę, nes  dabar ir anksčiau, bet kada, susitarus valstybėms dėl apsikeitimo, malonės institutą buvo galima taikyti, juo naudotis, nereikia jokių papildymų“, – sakė konservatorius NSGK narys Arvydas Anušauskas.

Seimo narių Mišrios grupės atstovas, buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas pažymėjo, jog malonė yra Konstitucijoje įrašyta išskirtinė prezidento privilegija.

„Ar nemanote, kad šiuo atveju malonė yra išskirtinė prezidento privilegija pagal konstitucinę teisę ir niekas jos neriboja, o dabar jūs siūlote ją riboti. Ar jūs nemanote, kad šitas siūlymas perteklinis, ir jei yra Lietuvos piliečių, kuriems reikalinga Lietuvos pagalba, tiesiog reikia ją suteikti?“ – klausė V. Bakas.

Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas atsakė, kad prezidento teisės teikti malonės niekas nekvestionuoja, tačiau pataisa šalies vadovui suteikiama daugiau pagrindų malonės taikymui.

Seimo Teisės departamentas teigia, kad dabartinis įstatymas jokiomis sąlygomis neriboja prezidento teisės tenkinti malonės prašymą.

„Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis“, – nurodo Seimo Teisės departamentas.

BNS šaltinių teigimu, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė praeitą savaitę.

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.

BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Teisėsauga buvo skelbusi, kad jis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Po teismo nuosprendžio šie duomenys nebuvo komentuojami.

2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.