Už kreipimąsi balsavo 93 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 12 susilaikė. Visam Seimui kreipusis į KT, nutarimas dėl teisėjos atleidimo nustojo galioti.

Seimas prašo KT atsakyti, ar šalies vadovo Gitano Nausėdos dekretas dėl S. Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimas prieš porą savaičių balsuodamas dėl prezidento teikimo ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės LAT vadove, bet ir atleido ją iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Kai kurie teisininkai sako, kad atleidimas neatitiko įstatymuose numatytų pagrindų.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad S. Rudėnaitė atleista iš pareigų nesant tam teisinio pagrindo dėl Prezidentūros padarytos klaidos, viename dekrete kartu įrašant ir atleidimą, ir paskyrimą.

Šalies vadovas G. Nausėda teigia, kad Seimas atleisdamas LAT teisėją iš skyriaus pirmininkės pareigų ir nepaskirdamas jos LAT vadove iškreipė jo dekretą.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.

Prezidentas G. Nausėda teikdamas S. Rudėnaitės kandidatūrą į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke. Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.

Anksčiau skiriant kurį nors teisėją į kitas pareigas prezidentas iš pradžių pateikdavo dekretą dėl jo paskyrimo, o jį priėmus išleisdavo dekretą dėl to teisėjo atleidimo iš einamų pareigų.

Grupė opozicijos parlamentarų jau anksčiau yra kreipęsi Konstitucinį Teismą dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Toks kreipimasis būna nagrinėjamas bendra tvarka, jis nestabdo skundžiamo teisės akto galiojimo kaip yra tuo atveju, kai kreipiamasi viso Seimo vardu.