Seimas leido sulaikyti sieną kirtusius migrantus, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams

Parlamentas antradienį priėmė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus dėl migrantų krizės.

Už pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė penki parlamentarai. Pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė prašė pataisas nagrinėti ypatingos skubos tvarka, tad visos trys teisėkūros stadijos – pateikimas, svarstymas ir priėmimas – Seime atliktos per vieną dieną.

Pataisas pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus, todėl „priemonės sprendžiant šią krizę turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“.

Pasak ministrės, pataisos prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpins iki dešimties dienų ir užkirs kelią piktnaudžiauti procedūromis.

Jos apriboja neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurina kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad šios pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus ir pastatys pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį. Taip pat teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas projektą pritarė Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlytiems pakeitimams.

Komitetas pritarė siūlymui apriboti galimą maksimalų migrantų sulaikymą iki šešių mėnesių, numatė, kad bendrai susiaurinus migrantų teises pažeidžiamos grupės galės naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Vėliau šiems pakeitimams pritarė ir visas Seimas.

Pataisomis nustatyta, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.

Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.

Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą. Taip pat per svarstymą įrašyta, kad pažeidžiamoms grupėms lieka teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.