Už tai balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų.

Teisėsauga Seimo nariui nori pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Konstitucija numato, kad parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teisinę neliečiamybę gali panaikinti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

T. Martinaitis paprašė jo imunitetą panaikinti supaprastinta tvarka, todėl nebuvo sudaryta speciali tyrimo komisija.

„Noriu, kad viskas vyktų skaidriai, todėl nesislepiu už Seimo nario mandato“, – antradienį kalbėjo parlamentaras.

Jis pripažino padaręs klaidų, atsiskaitydamas už tarybos nario veiklai skirtas lėšas.

„Jaučiu atsakomybę už tai, kad anuomet kritiškai neįvertinau egzistuojančios atsiskaitymo už išlaidas tvarkos, todėl jau daugiau nei prieš metus grąžinau abejonių galėjusias kelti tarybos nario veiklai skirtas išlaidas“, – sakė socialdemokratas.

„Atsiprašau visų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija, tačiau tuomet vadovavausi galiojusiais teisės aktais ir mūsų savivaldybės tarybos reglamentu, o mano ataskaitas tikrino atsakingi savivaldybės pareigūnai“, – tvirtino jis.

Politikas pabrėžė, kad tai nėra kaltės pripažinimas, jis teigė tikįs nešališku tyrimu.

Parlamentaro teigimu, atsiskaitymo tvarka savivaldybėse buvo skirtinga, ji nebuvo pakankamai aiški, suteikė interpretacijos galimybę.

„Nors ilgus dešimtmečius niekas nematė problemos, šiandien už kelis šimtus eurų atsiskaityti turi daug savivaldos lyderių, kai viena tokia byla valstybei kainuoja šimtus tūkstančių eurų“, – tvirtino T. Martinaitis.

„Šiandien vadinamieji čekiukų tyrimai galimai tapo ne skaidrumo, o politinės kontrolės įrankiu (...) Įtarimai atsiranda tada, kai žmogus kandidatuoja į aukštesnes pareigas ar sulaukia daugiau dėmesio“, – kalbėjo jis.

Seimo narys svarstė, kad siekiant palaikyti politinę įtampą, gali būti keliami klausimai ne tik dėl 2019–2023 metų kadencijos tarybų narių išlaidų.

Prokuratūros duomenimis, T. Martinaitis, 2019–2023 metais dirbdamas Akmenės rajono savivaldybėje, galimai suklastojo 12 dokumentų ir taip iš viso pasisavino maždaug 3,5 tūkst. eurų.

Į išlaidas buvo įtraukti 2 tūkst. eurų vertės kvitai už įgytus degalus. Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, į kompensavimo ataskaitas politikas įtraukė ir atostogų metu patirtas beveik 1,2 tūkst. eurų išlaidas už degalus.

Išlaidos apmokėtos 29 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurios priklauso ne parlamentarui, o 26 fiziniams bei dviem juridiniams asmenims, viena mokėjimo kortelė išduota užsienio banko.

Vadinamosiose „čekiukų“ bylose įvairiomis formomis figūruoja devyni buvę ir esami Seimo nariai, anksčiau dirbę savivaldybių tarybose.