Šią savaitę parlamentas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma kodekse apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.

Už šias pataisas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė 28 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu Darbo kodekse būtų apibrėžtas smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje, numatytos priemonės, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai.

Pataisomis siūloma apibrėžti, kad smurtas ir priekabiavimas darbe – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą.

Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties būtų apibūdintas kaip smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.

Naujomis nuostatomis siūloma numatyti priemones, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai ir suteikiant pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Pagal pataisas, priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju taip pat gali būti smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą.

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius sieks daugiau kaip 50, privalėtų konsultuojantis su darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti ir ją įgyvendinti.

Valstybinė darbo inspekcija iki šių metų kovo 15 dienos gavo 23 skundus dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino trys.

Per 2021 metus inspekcija gavo 73 tokius skundus, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino – 27, per 2020 metus gavo 12 skundų, pasitvirtino – keturi.