Už projektą po svarstymo balsavo 94, susilaikė 6, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.
Kartu siūlomi pakeitimai įmonių finansinių ataskaitų kokybės didinimui bei administracinės naštos ir perteklinio reglamentavimo mažinimui. Tokiomis priemonėmis siekiama nuosekliai prisidėti prie tvarios ES ekonomikos ir finansų sistemos įgyvendinimo. Numatoma, kad pakeitimai turėtų įsigalioti šių metų liepos 1 d.
Teikiamą įstatymų projektų paketą sudaro šešiolikos įstatymų keitimai, tarp jų – naujos redakcijos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (ĮĮGAĮ) projektas, Finansinių ataskaitų audito įstatymo (FAAĮ) projektas.
Teigiama, kad įstatymų projektais perkeliant europinius reikalavimus bus užtikrinama, jog verslas reguliariai teiktų aiškią, patikimą, aktualią ir palyginamą informaciją tvarumo klausimais, kas leistų klientams, investuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms vertinti ir priimti pagrįstus sprendimus.
Įgyvendinant Tvarumo direktyvos nuostatas, pirmiausia tvarumo ataskaitas turės rengti didelės listinguojamos bendrovės, bankai ir draudimo įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius viršija 500. Šios įmonės ataskaitas turės pateikti už 2024 metus. Už 2025 m. prasidedančius finansinius metus, tvarumo ataskaitas turės pradėti rengti kitos didelės įmonės – akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, už 2026 ir vėlesnius metus – mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės. Numatoma, kad Lietuvoje informacijos tvarumo klausimais teikimas bus privalomas apie 250 įmonių.
Informaciją apie tvarumą reikės pateikti įmonės vadovybės ataskaitoje pagal visoje Europoje taikomą vienodą standartą, elektroniniu formatu. Taip pateikiama informacija bus aiškiai palyginama, skaidri ir patogi naudoti. Numatyta, kad tvarumo atskaitomybės privalomo patikrinimo paslaugas galės suteikti tiek auditoriai, audito įmonės, tiek ne auditoriai (nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai).
Dėl finansinių ataskaitų patikimumo užtikrinimo, siūloma suvienodinti kriterijus tiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiantiems subjektams, kuriems finansinių ataskaitų auditas būtų privalomas: piniginio dydžio, didesnio nei 50 darbuotojų skaičiaus, finansavimo iš valstybės ar savivaldybės biudžetų arba panaudotos paramos viršijančios pusę milijono eurų. Ėsant privalomam ataskaitų auditui, finansinės ataskaitos JAR tvarkytojui turės būti pateikiamos kartu su auditoriaus išvada.
Įstatymų projektais siūloma praplėsti ataskaitų kokybės stebėsenos apimtis, nustatant ne tik finansinių ataskaitų, bet ir veiklos ataskaitos, vadovybės ataskaitos kokybės stebėseną, taip pat suteikiant daugiau teisių AVNT. Skaidrumui užtikrinti bus privalomas informacijos apie finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvados kokybės trūkumus, nustatytus stebėsenos ir priežiūros metu, teikimas JAR tvarkytojui.
Finansų ministerijos paruoštų pakeitimų pakete siūloma mažinti administracinę naštą verslui, koreguojant kriterijus, kurie lemia ataskaitų teikimo būtinybę. Siūloma 25 procentais padidinti įmonių ir įmonių grupių kategoriją apsprendžiančius kriterijus (uždirbtos per metus pajamos ir turtas). Be to, pasinaudojant EK suteikta pasirinkimo galimybe, mažos įmonės ir mažos įmonių grupės kriterijus siūloma dar padidinti apie 50 procentų. Numatoma, kad dėl šių keitimų apie 3 tūkst. Lietuvos įmonių turės galimybę rengti mažiau administracinės naštos sukeliančias finansines ataskaitas, aiškinamajame rašte pateikti mažiau informacijos, nerengti vadovybės ataskaitos.
Kartu siūloma padidinti finansinių ataskaitų audito reikalavimą nustatančius įmonių dydžio piniginius kriterijus (uždirbtos per metus pajamos ir turtas) – įsigaliojus šiems kriterijams, privalomas auditas nebebūtų taikomas papildomai apie 570 įmonių. Taip pat atsisakoma didesnių ribojimų auditoriams nei nustato Audito direktyva ir Audito reglamentas. Siūloma, kad tais atvejais, kai įmonė savo nuožiūra pasirenka rengti ataskaitas, pati įmonė galėtų rinktis šioms ataskaitoms taikomus reikalavimus iš įstatyme numatytų prievolių.
Kaip nebeaktualaus elektroninių ataskaitų teikimo kontekste siūloma atsisakyti reikalavimo pasirašyti finansines ataskaitas. Be to, numatyta mažinti reorganizavimo, likvidavimo atveju rengiamų ataskaitų skaičių. Išimtinai akcines ir uždarąsias akcines bendroves siūloma atleisti nuo tarpinės vadovybės ataskaitos (privalomos rengti skiriant dividendus už trumpesnį nei metai laikotarpį), paliekant reikalavimą rengti ir teikti tik tarpines finansines ataskaitas.
Seimas linkęs pritarti įstatymų pakeitimams, kurie padėtų kovojant su šiltnamio dujomis
Seimas yra linkęs pritarti Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimams, kuriais į nacionalinę teisę būtų perkeltas Europos Sąjungos (ES) teisėkūros paketas. Juo siekiama kovoti su šiltnamio efektą kuriančiomis emisijomis.
Už projektą po svarstymo balsavo 82, susilaikė – 22, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Šiam projektui taikoma skubos tvarka.
Kaip teigia projektą pateikusi Aplinkos ministerija, pakeitimai reikalingi perkelti ir įgyvendinti ES teisėkūros paketo aktus, skirtus klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.
Priėmus įstatymą, bus nustatyti griežtesni ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplečiamas šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. ir pastatams, kelių transportui bei papildomiems sektoriams.
Lietuvai bus sudarytos galimybės pasinaudoti ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus anglies dioksido absorbentų tikslų vykdymo lankstumo priemonėmis.
Taip pat, priėmus šį siūlymą į Lietuvos įstatymą būtų perkelti ir kiti ES „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktai, kuriais numatomos priemonės prisidedančios prie valstybių narių nustatytų įpareigojimų 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.
Pateikdamas šį projektą aplinkos ministras Simonas Gentvilas įspėjo, kad Lietuva jau dabar neatitinka šiltnamio sukeliančio dujų išmetimo mažinimo, tad turės susimokėti bent 400 mln. eurų baudą. Anot jo Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti emisijas 21 proc. iki 2030 m.
Taip pat teigiama, kad ES ATLPS taikymo išplėtimas į papildomus sektorius sudarys vienodesnes konkurencines sąlygas pramonei ir verslui, nustatoma anglies dioksido kaina skatins modernizuoti gamybą, bus gautos papildomos lėšos į valstybės biudžeto.
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad projektą būtina kuo skubiau patvirtinti, nes 2024 m. sausio 24 d. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą Lietuvai dėl ES ATLPS direktyvų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus vėlavimo
Naujausi komentarai