Pakeitimus parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako taip norinti paskatinti žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams namus.

Už projektą balsavo visi 115 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Daugiau galimybių steigti

Naujas įstatymas išplečia sąrašą asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais. Šeimynos dalyviu galės būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo.

SADM nurodo, kad taip būtų išspręsta problema, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.

Taip pat didinamas šeimynos dalyvių skaičius iki trijų, jei šeimynoje globojami daugiau kaip šeši vaikai.

Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimyna gali turėti iki dviejų dalyvių nepriklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus.

SADM pateikiamais duomenimis, 54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai, jose globojami 273 vaikai.

Visada bus per mažai šeimynų, nes institucijose yra pusė tūkstančio vaikų šiandien dienai, kurie gyvena ne šeimos sąlygomis.

Ketvirtadienį LRT laidoje apie įstatymo pakeitimus kalbėjusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė sakė, kad šiuo metu institucijose vis dar gyvena pusė tūkstančio vaikų.

„Visada bus per mažai šeimynų, nes institucijose yra pusė tūkstančio vaikų šiandien dienai, kurie gyvena ne šeimos sąlygomis. Žinoma, per mažai, todėl Seime yra įstatymas, kuriuo stengiamės gerinti sąlygas, palaikyti šeimynas, kad jos būtų tvirtesnės, drąsesnės, kad ta alternatyvi globos forma institucinei plėtotųsi ir išliktų“, – sakė viceministrė. 

Numatoma didinti išlaikymą

Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t. y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų vaikų skaičiaus.

Numatoma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 metų, jeigu šeimynoje yra vienas dalyvis, šis dydis negalės būti mažesnis negu du MMA, jeigu šeimynoje yra du šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra trys šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.

Atlygis yra neorus. Oriai gyventi neužtenka. Reikia daug finansinės pagalbos.

Nuo 2024 metų šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, negalės būti mažesnis negu 3,5 MMA, jeigu yra du šeimynos dalyviai – negalės būti mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu yra trys šeimynos dalyviai – negalės būti mažesnis negu 1,8 MMA dydžio.

Ministerija teigia, kad šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams, bet ir globa šeimynoje valstybei kainuoja pigiau nei vaikų globos namuose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, tad steigiantis šeimynoms, būtų sutaupytos valstybės lėšos.

Ministerija skaičiuoja, kad šeimynos dalyvio pajamų dydį padidinus ir iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tokiu atveju šeimynoje vieno vaiko socialinė globa savivaldybei kainuotų 365 eurus.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, šiemet minimali socialinės globos kaina vienam vaikui yra – 886 eurai per mėnesį, vidutinė kaina – 1655 eurai, o maksimali – 2693 eurai.

Šeimynos vadovė: dabartinis atlygis yra neorus

Zarasuose veikiančios „Eglės namučių šeimynos“ vadovės Eglės Vaitkevičienės teigimu, šiuo metu atlygis šeimynoms yra neorus.

„Gauname globos pašalpas, atlygį šeimynoms moka savivaldybė – 1,167 minimalios algos, apie 840 eurų iki mokesčių. Atlygis yra neorus. Oriai gyventi neužtenka. Reikia daug finansinės pagalbos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė E. Vaitkevičienė.

Moteris teigė vaikus globojanti kartu su vyru, trečio asmens poreikio nėra, nes šeimynoje auga paaugliai, tačiau šios įstatymo pataisos būtinos auginantiems mažamečius vaikus.

„Asmeniškai pažįstu ne vieną šeimą, kuri galvoja, norėtų kurti šeimyną, bet pasveria, kad tai finansiškai šiuo metu labai didelė našta. Jei žiūrint į darbą, tai darbas be išeiginių, be atostogų, dabartinis atlygis dabar labai labai mažas“, – sakė šeimynos vadovė.