- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybės nuo kitų metų sausio galės lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.
Seimas antradienį priėmė savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką numatančias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas: už balsavo 113 Seimo narių.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad savivaldai reikia dar labiau atlaisvinti galimybes skolintis.
„Šiuo metu centrinė valdžia savo biudžeto deficito neriboja“, – teigė jis.
Tačiau Seimas nepritarė kai kurių Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicijos siūlymui leisti savivaldai investuoti į projektus, kuriais būtų mažinamos jos biudžeto išlaidos ir didinamos pajamos, taip pat skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
Išvadą Seimui teikęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas sako, kad dar labiau išplėtus savivaldybių finansinį savarankiškumą, tai didintų administracinę naštą, keltų rizika jų finansų tvarumui, mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis.
Tuo tarpu Seimas įpareigojo savivaldybes tais atvejais, kai jų biudžeto balanso rodikliai dėl skolinimosi nukrypo nuo biudžeto sudarymo taisyklių, per dvejus metus kompensuoti šį nukrypimą. To nepadarius, vėlesniais metais savivaldybė lanksčiau skolintis negalėtų, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas.
Pataisos iniciatorė liberalė Edita Rudelienė teigė, kad šiuo metu savivaldybėms nėra taikomos jokios sankcijos, jei pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymą.
„Šituo pakeitimu dabar yra apribojama, kad net minimaliai pažeidus iškart savivaldybės negalės skolintis. Būtų leista išsitaisyti“, – teigė parlamentarė.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras nuogąstavo, kad toks pakeitimas turės neigiamos įtakos savivaldybės biudžeto formavimui.
„Tokiu atveju galėtų būti daugiau rizikos, kad savivaldybėse bus tam tikras jausmas, kad apsimokės drausmės nesilaikyti, sukeltų riziką biudžetų tvarumui. Jeigu skolos augimas viršytų pajamų augimą ilgesnį laiką, tai užtruktų ir tai gali sukelti papildomų rizikų tiek savivaldybių, tiek visam viešajam biudžetui“, – aiškino jis.
Tačiau Seimas pataisą vieno balso persvara priėmė: už balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 30, o susilaikė 24.
Skaičiuojama, kad 2021-2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui Seime reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėdos patarėjas mano, kad rinkimų pabaiga – aiški: skaičiai pasikeis, bet nugalėtojas – ne
Suskaičiavus balsus daugiau kaip pusėje apylinkių, prezidento rinkimų nugalėtojas yra aiškus, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
Dėl G. Nausėdos įrašo – aistros: P. Mačiulis pažeidimų nemato, M. Lingės nuomonė skiriasi
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad artimiausiame komisijos posėdyje bus sprendžiama, ar pradėti tyrimą dėl skundų susilaukusio prezidento Gitano Nausėdos įrašo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Apie Prezidentūros reakciją į VRK perspėjimus: nelabai skaniai
Prezidentūros reakcija į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) perspėjimus laikytis agitacinio draudimo nuostatų neatrodė skaniai, sako politologas Ignas Kalpokas. Anot jo, toks prezidento Gitano Nausėdos komandos atsakymas rodo, kad šalies vadov...
-
Tarp G. Nausėdos rėmėjų – ir liberalas A. Klišonis: ar tai gali būti nemaloni staigmena kolegoms?
Sekmadienio vakarą į perrinkimo siekiančio Gitano Nausėdos štabą atvyko ir Liberalų sąjūdžio atstovas, Plungės meras Audrius Klišonis. Nors jo atstovaujama politinė jėga neparėmė nė vieno kandidato, savivaldybės vadovas tikina &nd...
-
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl rinkėjų parašų klastojimo
Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl parašų klastojimo, prieš rinkimus į šalies vadovus renkant piliečių parašus paremti du kandidatus, sekmadienį pranešė policijos generalinis komisaras. ...
-
M. Lingė įvardijo, kas galėjo lemti mažesnį aktyvumą rinkimuose
Mažesnį aktyvumą antrajame prezidento rinkimų ture galėjo lemti išankstinės palankios prognozės dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai bei abiejų kandidatų proeuropietiška pozicija, sako kandidatės į prezidentes Ingridos &...
-
Prezidento rinkimai: kaip balsavo kauniečiai, koks aktyvumas ir lūkesčiai?4
Baigėsi Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, beliko suskaičiuoti rezultatus ir paskelbti, kas ateinančius penkerius metus valdys Lietuvą. Kaip šiuose rinkimuose balsavo kauniečiai? ...
-
Prezidento komanda: nepaisant konkurentų taktikos, rinkėjų aktyvumas pakankamai geras
Perrinkimo siekiančio Gitano Nausėdos štabas sako, kad nors konkurentės Ingridos Šimonytės komanda siekė mažesnio aktyvumo antrajame ture, jo pakanka dabartiniam prezidentui nugalėti. ...
-
I. Šimonytė ar G. Nausėda: pasirodė pirmieji rezultatai – kas pirmauja?28
Balsavimas Prezidento rinkimų antrajame ture baigėsi – 20 val. rinkimų apylinkės užvėrė duris, pradedami skaičiuoti rezultatai. ...
-
Balsavę vilniečiai: su šiuo kandidatu buvo visokių kabliukų4
Sekmadienį vykstant antrajam prezidento rinkimų turui, savo balsą atiduoti atėję piliečiai teigia, kad pagrindinis jų pasirinkimo motyvas – kandidatų principingumas ir politinė patirtis. Kaip prioritetinę užduotį naujai išrinktam prezi...