Parlamentarai po pateikimo priėmė svarstyti tokį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą ir toliau jį svarstys lapkričio 7 dieną.

Kaip sakė pakeitimų autorius konservatorius Mindaugas Skritulskas, jis siūlo atsižvelgiant į kapinių dydį nustatyti skirtingas sanitarines apsaugos zonas.

„Gyventojai neretai baiminasi, kad šalia didžiųjų miestų atsiras kapinės tiesiog prieš jų gyvenamųjų namų langus ir tokiu būdu ne tik bus patiriamas emocinis diskomfortas, bet taip pat – dėl objektyvių priežasčių, dėl to, kad mažės jų nekilnojamojo turto kaina“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas pataisas teigė M. Skritulskas. 

Pataisos numato, kad steigiamų naujų ir jau veikiančių iki 10 hektarų ploto kapinių sanitarinė apsaugos zona būtų 100 metrų, nuo 10 iki 20 ha – 200 metrų, o nuo 20 iki 40 ha – 300 metrų.

Pasak M. Skritulsko, tai būtų tam tikras kompromisas, tačiau šios zonos galėtų būti nustatomos ir ne tik vertinant kapinių plotą: „Gali būti nustatyti ir kiti kriterijai, tačiau tai būtų galima padaryti, jeigu bus pritarta pateikimui projekto svarstymo metu svarstant komitetuose“.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis pabrėžė, kad dabar steigiantis naujoms privačioms kapinėms, turi būti aiškiai reglamentuotas atstumas nuo jų iki gyvenamųjų pastatų.

„Ar ir 10 hektarų kapinių artumas per 100 metrų yra teisingas sprendimas?“ – Seime teigė jis. 

Dabar kapinių sanitarinė apsaugos zona negali būti mažesnė kaip 100 metrų, nepriklausomai nuo kapinių ploto. Steigiamos naujos kapinės negali būti didesnės kaip 40 ha.

Iki 2020 metų visoms kapinėms galiojo 300 metrų sanitarinė apsaugos zona.