Seime svarstomomis įstatymo pataisomis taip pat atstatomas šiuo metu galiojantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimas šiems specialistams.

Pasak Seimo narės, konservatorės Jurgitos Šiugždinienės, priėmus Švietimo įstatymo pataisas, būtų aišku, kokiems specialistams švietimo, mokslo ir sporto ministras turi nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Specialiosios pagalbos teikimo tvarką ministras nustatytų tik mokyklose, o aukštosioms mokykloms būtų paliekama teisė tokias tvarkas nusistatyti pačioms.

„Siū­lo­ma dau­giau tech­ni­nė pa­tai­sa, nes Švie­ti­mo įsta­ty­me ne­bu­vo iš­var­din­ti spe­cia­lis­tai, ku­rie tei­kia spe­cia­li­ą­ją pe­da­go­gi­nę pa­gal­bą, tai yra spe­cia­lie­ji pe­da­go­gai, lo­go­pe­dai, tif­lo­pe­da­go­gai, sur­do­pe­da­go­gai. Jei­gu jie nė­ra iš­var­dy­ti, tai nė­ra aiš­ku, ko­kiems spe­cia­lis­tams ministras tu­ri ir ga­li nu­sta­ty­ti kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus“, – pateikdama įstatymo pataisas iš Seimo tribūnos sakė J. Šiugždinienė.

Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.

Įstatymo pataisos numato, kad tokią pagalbą teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą.

Jie turi atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir būti nepriekaištingos reputacijos. 

Šią savaitę projektą po pateikimo palaikė 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, su­si­lai­kė 8 parlamentarai.

Seimas šį dokumentą ketina svarstyti skubos tvarka dar šioje besibaigiančioje sesijoje.

Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančioje Švietimo įstatymo redakcijoje nustatyta, kad specialiąją pagalbą teikia „asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus“.