102 parlamentarams balsavus „už“ ir penkiems susilaikius po pateikimo pritarta Laisvės partijos vadovės Aušrinės Armonaitės pataisai, kuria naikinamas terminas Lietuvos piliečių vaikams, kai pilietybę įgijo gimdami, sulaukus pilnametystės kreiptis dėl pilietybės išsaugojimo. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai.

Įstatymas numato, kad daugybinę pilietybę gali išlaikyti Lietuvos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 2008 metų liepos 22 dienos, jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos piliečiais.

Pagal įstatymą, toks prašymas gali būti paduodamas per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. minimos datos, arba iki vaikui sukaks 18 metų. Šį sakinį siūloma iš įstatymo braukti.

Dalis žmonių dėl nežinojimo jau prarado galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, nors norėtų ją turėti.

„Iš užsienio lietuvių esu sulaukusi nemažai prašymų panaikinti šį amžiaus apribojimą, nes dalis žmonių dėl nežinojimo jau prarado galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, nors norėtų ją turėti. Toks įstatymo pakeitimas būtų labai svarbus mūsų bendruomenėms“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Lietuvoje 2024 metų gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kuriuo iš Konstitucijos būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

2019 metais jau vyko referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.