Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos teikiamoms gyvenamosios vietos deklaravimo pataisoms. Jas toliau svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad pabėgėliai galėtų būti įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą konkrečioje savivaldybėje.

Pagal dabartinį įstatymą asmenų, kurie gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir pabėgėliai į jį neįrašyti.

Pataisas teikianti ministerija pažymi, kad pasibaigus prieglobstį gavusių pabėgėlių buvimo laikui Pabėgėlių priėmimo centre, kur jie praleidžia tris mėnesius, pabėgėliai toliau integruojami savivaldybėse, tačiau dažnai jie neturi galimybių deklaruoti gyvenamosios vietos. Pabėgėliai tuomet negali kreiptis į savivaldybes dėl ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo savo vaikams, socialinio būsto ar kompensacijų už būsto nuomą, piniginės paramos, šalpos kompensacijų, socialinių paslaugų.

„Institucijos, dalyvaujančios tokių užsieniečių paramos integracijai procese ir padedančios susirasti jiems gyvenamąją vietą (išsinuomoti būstą), nurodo, kad didžioji dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių nepageidauja, kad užsieniečiai, kuriems yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje, deklaruotų savo gyvenamąją vietą jų būste“, – teigiama pataisos aiškinamajame rašte.

„Šie užsieniečiai, paprastai neturintys jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuva, nemokantys lietuvių kalbos, negebantys savarankiškai spręsti kylančių problemų ir integracijos pradžioje būdami ypač socialiai pažeidžiami, susiduria su sunkumais integruotis tik pradėję šį procesą, pvz., negali kreiptis į savivaldybę dėl ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo savo vaikams, nors, perkeldama užsieniečius, kuriems reikia prieglobsčio, Lietuva prioritetą teikia šeimoms, kuriose dažniausiai yra mažamečių vaikų“, – teigia ministerija.