- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Violeta Meiliūnaitė sako, kad moteriškos pavardės su -a galūne įmanomos, bet reikia įvertinti, ar tam laikas, taip pat – koks likimas lauktų šiuo metu leidžiamos šeiminės padėties nerodančios pavardės su -ė galūne.
„Mes nesakome, kad jos negali būti, mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir pakankamai argumentų, kad į sistemą įdėtume dar vieną išimtį“, – trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė V. Meiliūnaitė.
„Kodėl tai vadinu didele išimtimi? Todėl, kad atsiranda dar vienas variantas, kuris neatitinka lietuvių kalbos pavardžių sistemos požiūriu, nes įstatyme teigiama, kad pavardžių formos skiriasi pagal lytį, taigi mes įdedame dar vieną atvejį, kai pagal lytį skirtumo nėra“, – kalbėjo ji.
Komisijos vadovė taip pat pastebėjo, kad diskusiją dėl -a galūnės moteriškos pavardės formos inicijavusi Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė registravo atitinkamą įstatymo pataisą, o anksčiau leistos šeiminės padėties nerodančios moteriškos pavardės su galūnė -ė reguliuojamos ne įstatymu, o VLKK nutarimu.
Mes nesakome, kad jos negali būti, mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir pakankamai argumentų, kad į sistemą įdėtume dar vieną išimtį.
„Ar tikrai gerai įstatymu keisti gramatines formas ir kaip yra teisiškai, jei įstatyme numatome išimtį galūnėms su -a, -ia, koks yra statusas pavardžių su -ė, jų įstatyme nėra?“ – kėlė klausimą ji.
Diskusijoje dalyvavusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Greta Kraujalytė teigė, kad vardas ir pavardė yra asmens identiteto dalis, o vis dažniau pasitaiko situacijų, kai moteris viešajame socialiniame gyvenime nenaudoja dokumento pavardės, nes ši joms nepriimtina, o pasikeisti į norimą formą nėra teisinių galimybių.
„Pavardė, kaip ir vardas, daugiausiai įtakos turi turėtojui, o ne aplinkiniams, tai gali būti tuo, kuo didžiuojamės, džiaugiamės, puošiamės, bet tai gali būti ir tai, dėl ko mes vengiame prisistatyti savo tikrąja pavarde ar dėl ko ją slepiame“, – kalbėjo G. Kraujalytė.
Ji teigė, kad vis dar esama atvejų, kai mergautinę pavardės formą turinčios moterys viešoje erdvėje sumenkinamos dėl kompetencijos, esą joms trūksta patirties, arba diskriminuojamos dėl amžiaus ir pan.
Įstatymo pataisą dėl moteriškos pavardės su -a galūne registravusi I. Pakarklytė teigė, kad Lietuva išsiskiria itin griežtu asmenvardžių reglamentavimu: „Islandija būtų vienintelis pavyzdys, kur galioja tokia griežta tvarka“.
I. Pakarklytė parengė įstatymo pataisą, kad dokumentuose moterų pavardes būtų leidžiama rašyti su galūne -a. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.
Dabar jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.
Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.
I. Pakarklytė teigia, kad tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia.
Ji siūlo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“
Sausį VLKK pranešė neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet sakė neuždaranti durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų.
Kalbos komisijos teigimu, nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą „Albatros“7
Lietuva šeštadienį perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“. ...
-
Lietuva neskundė naujausio EŽTT sprendimo dėl CŽA kalėjimo, sumokės kompensaciją12
Lietuva neskundė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Antaviliuose. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją16
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti78
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...