Seimo sudaryta laikinoji komisija dėl Rolando Pakso politinių ir pilietinių teisių ketina pasidomėti galimybe panaikinti prieš dešimtmetį priimtą apkaltos dokumentą.

Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis BNS sakė, kad į pirmą posėdį susirinkusi komisija iškėlė dvi versijas, kokiu būdu reikėtų per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus - ar keisti Konstituciją, ar iš naujo įvertinti pačią apkaltą.

Pasak K.Komskio, bus aiškinamasi, ar yra galimybių pripažinti apkaltos tekstą negaliojančiu, nes „liko tik vienas iš tų (apkaltos) punktų - pilietybės Jurijui Borisovui suteikimas, kitus kaltinimus vienais ar kitais keliais teismas yra panaikinęs“.

Trečiadienį komisiją taip pat nutarė Seimo prašyti pratęsti jos darbą iki liepos 1-osios, mat nuspręsta, kad iki Seimo numatyto termino - gegužės 31-osios - darbo baigti nepavyks.

Kitas komisijos posėdis suplanuotas po savaitės, gegužės 28-ąją. Ketinama į posėdžius kviesti Konstitucinio Teismo pirmininką, teisingumo ministrą, Teisėjų tarybos pirmininką, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, Advokatų tarybos vadovus.

„Taip pat kviesime ekspertus, kurie įvertintų visų pasisakiusiųjų kalbas. Ne, (R.Pakso gynėjų - BNS) tikrai nebus, neiname į tą pusę“, - sakė K.Komskis.

Anot jo, komisijoje bus vertinami visi teismų dokumentai, taip pat ir naujausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai.

Į komisiją savo atstovus yra delegavę valdantieji bei „Drąsos kelio“ partijos ir Mišrios Seimo narių grupės nariai. Opoziciniai konservatoriai ir liberalai savo atstovų į ją nesiuntė.

Komisijai Seimas pavedė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, nustatyti, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo.

Opozicijos atstovai komisijai keliamus tikslus vadina absurdiškais, argumentuodami, kad jau išaiškinta, jog R.Paksui galimybė kandidatuoti būtų sudaryta tik pakeitus Konstituciją.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas neseniai paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

Seimas pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.