Už projektą antradienį balsavo 58, prieš – trys Seimo nariai, 24 parlamentarai susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Šis projektas Seime buvo pateiktas praėjusią savaitę. Juo būtų įtvirtintas vadinamasis kryžminis deklaravimas, kai politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turi registruoti abi pusės.

Naują projektą inicijavo valdantieji „valstiečiai“ teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Projektą pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais, išplėsti lobisto apibrėžimą, įtraukiant ir verslo asociacijas.

Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Lobistinės veiklos įstatymo projektą inicijavo daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Seime jau buvo mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

Diskusija dėl naujo Lobistinės veiklos įstatymo atnaujinta po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.