Apie tai pirmadienį pranešė grupės vadovas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė.

Anot pranešimo, parlamentinės grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“ tikslas – siekti, kad Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai būtų atkuriami iki tokio lygio, kokį šiuo metu palaiko dauguma ES valstybių narių.

„Lietuva privalo turėti tokius pat veikiančius diplomatinius kanalus su Kinija, kokius turi dauguma Europos partnerių. Tai visų pirma svarbu Lietuvos ekonominiam bendradarbiavimui. Iki šiol vykdyta tariama „vertybinė politika“ tebuvo žalos kūrimo Lietuvai politika: mūsų verslininkai net vizų gauti į Kiniją negali Lietuvoje, ką bekalbėti apie sklandų ekonominį bendradarbiavimą“, – teigė I. Vėgėlė.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos ir Kinijos diplomatinis bendradarbiavimas praktiškai nevyksta: Vilniuje nėra akredituotų Kinijos diplomatų ar kito personalo, Lietuvos ambasada Pekine realiai nedirba, nors oficialiai nurodoma, kad ribota apimtimi dirba nuotoliu iš Vilniaus.

„Vadinasi, net konsulinės paslaugos mūsų piliečiams Kinijoje taip pat neteikiamos“, – rašoma pareiškime.

Seimo narių grupei priklauso septyni parlamentarai: socialdemokratas Tadas Barauskas, demokratas Algirdas Butkevičius, „valstiečių“ frakcijos nariai Rimas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė, „aušrietis“ Karolis Neimantas bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Vitalijus Šeršniovas ir Artūras Zuokas.

„Vyriausybės programoje yra įtvirtintas Vyriausybės siekis normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija. Tačiau kol kas ta kryptimi daroma itin mažai. Siekiame išsiaiškinti priežastis, kurios trukdo normalizuoti diplomatinius santykius iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks egzistuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir reikalauti, kad URM ta kryptimi veiktų. Būtina imtis konkrečių veiksmų diplomatiniams santykiams atkurti“, – tvirtino I. Vėgėlė.

Pasak grupės iniciatorių, parlamentinė iniciatyva leis kryptingiau koordinuoti siūlymus, dialogą ir politines priemones, kurios būtinos siekiant konstruktyvaus Lietuvos ir Kinijos santykių atstatymo.

Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.

Birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.