Už tai balsavo 107 Seimo nariai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė. Dar Seimas turės vieną kartą balsuoti dėl nutarimo priėmimo.

Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

„Už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra kone trečdalis mūsų tautos. Gyvenamosios šalies pasas dažnam žmogui reikalingas dėl praktinių sumetimų, todėl neturime versti tautiečių rinktis tarp visaverčio gyvenimo užsienyje ir per pilietybę turimo ryšio su Lietuva“, – antradienį sakė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

Už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra kone trečdalis mūsų tautos.

Anot jos, informacinės technologijos šalies pilietiniame gyvenime žmonėms leidžia dalyvauti ir nuotoliniu būdu.

„Turime visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad artimas saitas su Lietuva būtų išlaikytas kiekvieno, kuris to nori“, – teigė parlamentarė.

Konstitucijos pataisos projektą parengusios darbo grupės pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė yra sakiusi, kad įteisinti daugybinei pilietybei reikėtų, jog tokį Konstitucijos pakeitimą per referendumą paremtų per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.