Po pateikimo už tai balsavo visi 96 posėdžių salėje buvę parlamentarai.

Krašto apsaugos viceministrė Monika Koroliovienė, pateikdama sutartį, tvirtino, kad tai dar vienas svarbus žingsnis užtikrinant šalies gynybą ir atgrasant agresorius.

„Jaučiuosi taip, kad nedažnai tenka prisiliesti prie erą keičiančių projektų, atrodo, esame šiandien laimingi Seimo nariai (...) dėl šios sutarties ratifikavimo“, – ketvirtadienį prieš balsavimą sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Anot jo, šis sprendimas gula greta tokių svarbiausių šalies apsisprendimų, kaip nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO.

„Tai, ką svarstome šiandien, yra dar vienas didžiulis milžino žingsnis tam, kad Lietuva būtų amžinai laisva, būtų stipri. Vokietijos įsipareigojimas taip pat yra didžiulis, tektoninis lūžis, tą reikia pripažinti, už tą reikia padėkoti“, – teigė politikas.

Minėtu tarpvalstybiniu susitarimu Berlynui suteikiama teisė Lietuvoje naudotis sutartais infrastruktūros objektais, veikti juose, atgabenti savo gynybos įrangą, steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys. Lietuva įsipareigoja teikti vokiečiams logistinę pagalbą.

Sutartimi Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.

Pasak M. Koroliovienės, sudarant sutartį remtasi kitų valstybių patirtimi.

„Vokietijai tai pirmas kartas, kai ji dislokuoja savo karius kitos valstybės teritorijoje. Rėmėmės jau egzistuojančia praktika, tarkime JAV, kurios kariai, kaip žinia, jau ilgą laiką yra Vokietijoje, ten sudaryti analogiški susitarimai. Atsispyrėme nuo NATO pajėgas apibrėžiančios sutarties“, – kalbėjo viceministrė.

Mišrios Seimo narių grupės narys Valdemaras Valkiūnas dokumente pasigedo termino, iki kada Vokietijos brigada bus dislokuota Lietuvoje.

„(...) susitarimas sudaro sąlygas ilgalaikiam Vokietijos karinių pajėgų atvykimui į Lietuvos Respubliką. Mano nuomone, čia trūkta priedo – „kol nebus pašalinta egzistencinė grėsmė NATO valstybėms“, nes mes jau turime blogos patirties su svetimomis kariuomenėmis, todėl turi būti numatytas tas išvedimas, kai nėra poreikio. Pagal šią sutartį kariuomenė amžinai galės būti. Jeigu nėra egzistencinės grėsmės, kam mums reikalinga svetima kariuomenė?“ – svarstė parlamentaras.

„Gėda, kad Seimo nariai neskiria okupacijos ir teisėtų Vyriausybės susitarimų“, – į jo pasisakymą reagavo buvęs krašto apsaugos ministras, istorikas Arvydas Anušauskas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė klausė, ar Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, bei Rukloje, Jonavos rajone, dislokuoti vokiečių kariai turės galimybę balsuoti per savivaldos rinkimus, nes sutartyje numatyta, jog atvykėliai turės specialų pažymėjimą su asmens kodu.

„Tas statuso pažymėjimas bus su kodu, bus analogas kaip mes turime asmens dokumentuose asmens kodą. Iš esmės tai yra analogas laikino leidimo gyventi Lietuvoje“, – aiškino krašto apsaugos viceministrė, vis dėlto neatsakiusi į klausimą apie galimybę Vokietijos piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose.

Dokumente apibrėžiama ir brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.

Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.

Pavyzdžiui, mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami Lietuvoje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui, mokestis už paveldimą turtą.

Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, bus taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės, akcizų ar panašių mokesčių.

Pagal susitarimą, vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.

Tarpvalstybinę sutartį rugsėjo pradžioje Berlyne pasirašė abiejų šalių pareigūnai. Kad ji įsigaliotų, dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai. Bundestagas šią sutarti ratifikuos kitąmet.

Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.